Aviena

Aviena – avių mėsa.

Pirmųjų metų avių mėsa paprastai vadinama ėriena. Antrųjų metų ir vyresnių avių – aviena.^[1]

Ėriena yra brangesnė už avieną, o pastaraisiais dešimtmečiais aviena vis labiau parduodama kaip „ėriena“, peržengiant aukščiau nurodytas ribas.^{[reikalingas šaltinis]} Kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų, prancūzų, ispanų, italų ir arabų taip pat turi specialius žodžius avienai ir ėrienai, o kartais naudojami ir kiti terminai, prieklausomai nuo avies amžiaus, lyties ir mitybos, pavyzdžiui, lechazo ispanų kalba reiškia mėsą, gaunamą iš pienu maitinamų ėriukų.

Avienos mėsa labiausiai paplitusi keliose Viduržemio jūros regiono virtuvėse, pavyzdžiui, Graikijoje, kur ji yra neatsiejama daugelio patiekalų dalis, įskaitant per religines šventes, tokias kaip Velykos valgomus patiekalus (žr. Avgolemono, magiritsa); Turkijoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Jordanijoje, Pakistane ir Afganistane; baskų kultūroje. Nuo tada, kai XVII amžiuje Ispanijos tyrinėtojai ir naujakuriai atvežė avis į Ameriką, Navahai į savo tradicinę virtuvę įtraukė avieną ir ėrieną, pakeisdami laukinę kalakutieną ir elnieną. Šiaurės Europoje aviena ir ėriena yra daugelyje tradicinių patiekalų, įskaitant Islandiją ir Jungtinės Karalystę, ypač Škotiją ir Velsą. Avis buvo svarbi vengrų virtuvės dalis dėl tvirtų sielovadinių tradicijų, tačiau plintant urbanizacijai ji buvo pradėta vis labiau vertinti. Tai taip pat labai populiaru Australijoje. Ėriena ir aviena yra labai populiari Vidurinėje Azijoje ir tam tikrose Kinijos vietose, kur dėl religinių ar ekonominių priežasčių kartais vengiama raudonos mėsos. Kepta aviena taip pat yra vartojama kai kuriose JAV teritorijose ir Kanadoje. Tačiau avienos vartojimas JAV žymiai mažesnis, nei daugelyje Europos, Centrinės Amerikos ir Azijos virtuvių; pavyzdžiui, vidutinis ėrienos suvartojimas vienam gyventojui JAV yra tik 400 g per metus.

Australijoje ėriuko kojų kepsnys laikomas nacionaliniu patiekalu,^[2] paprastai patiekiamas sekmadienį ar bet kokia kita ypatinga proga, paruošiamas kepsninėje kepsninėje arba įprastoje krosnyje. Įprastai ėriuko koja uždengiama sviestu ir rozmarino šakelėmis, įstumtomis į kojos įpjovimus, o viršuje apibarstomi rozmarino lapais. Tada ėriukas skrudinamas dvi valandas 180 °C temperatūroje ir dažniausiai pateikiamas su morkomis ir bulvėmis (taip pat skrudintomis), žaliomis daržovėmis ir padažu.

Indonezijoje ėriena populiariai patiekiama kaip ėrienos satay^[3] ir ėrienos karis. Abu patiekalai verdami su įvairiais prieskoniais ir patiekiami su ryžiais arba su lontongu. Ėrienos ir bambuko ūglių variantas pasitaiko Minango virtuvėje, nors panašų patiekalą galima rasti ir Tailando virtuvėje .

Meksikoje ėriena naudojama populiaroam barbako patiekalui, kuriame ji skrudinama arba troškinama suvyniota į agavos lapus po žeme.  

Nors Japonijoje ėriena tradiciškai nevartojama didžiojoje šalies dalyje, šiaurinėje Hokaido saloje ir šiaurės rytiniuose Tohoku regionuose patiekiamas karšto puodo patiekalas, vadinamas Jingisukan (ty „Čingischanas“) yra populiarus. Tame patiekale plonais griežinėliais supjaustyta ėriena verdama ant išgaubtos keptuvės kartu su įvairiomis daržovėmis ir grybais, pamirkoma sojos padažo pagrindu pagamintuose padažuose ir valgoma. Jis taip buvo pavadintas, nes aviena yra populiari Mongolijoje (žr. „Avienos vartojimas“ aukščiau).

• 
  Lechazo asado (kepta ėriena), kaip parodyta aukščiau, yra tipiškas patiekalas Valjadolido provincijoje ir kitose Ispanijos istorinio Kastilijos regiono provincijose.
• 
  Asturijoje pienu maitinto ėriuko mėsos patiekalas
• 
  Jauno ėriuko blauzdelė
• 
  Indiškas rogan josh.
• 
  Ėrienos čuanras (uigūrų keptos ėrienos kebabai).

Remiantis EBPO ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos „Agricultural Outlook for 2016“, didžiausi avienos vartotojai 2015 m. buvo šie: ^[4] Tarp ES šalių Graikijoje suvartojamas didžiausias avienos kiekis, tenkantis vienam gyventojui 12,3  kg. Už EBPO ribų didžiausias vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, yra Mongolijoje – 45,1 kilogramo.

1.  Sudanas – 10,5 kg vienam gyventojui
2.  Kazachstanas – 8,1 kg
3.  Australija – 7,4
4.  Alžyras – 7,1 kg
5.  Urugvajus – 5,7 kg
6.  Saudo Arabija – 5,5 kg
7.  Naujoji Zelandija – 4,4 kg
8.  Turkija – 4,1 kg
9.  Iranas – 3,2 kg
10.  Pietų Afrikos Respublika – 3,1 kg

Žemiau esančioje lentelėje pateikta keletas avieną gaminančių šalių, tačiau daugelis kitų reikšmingų gamintojų, kurių diapazonas yra 50–200 kt, nėra pateikti.

Avienos gamyba (kt)

	2008	2009	2010	2011	2012	2013	2014	2015
Pasaulis	8 415	8 354	8 229	8 348	8 470	8 825	9 013	9 323
Alžyras	179	197	205	253	261	280	281	270
Australija	660	635	556	513	556	660	720	721
Brazilija	79	80	82	84	85	85	85	90
Graikija	91	90	90	90	90	90	67	64
Indija	275	286	289	293	296	237	235	231
Iranas	170	114	90	104	126	260	276	313
Jungtinės Amerikos Valstijos	81	80	76	69	72	73	72	70
Jungtinė Karalystė	326	307	277	289	275	289	298	302
Kazachstanas	110	116	123	128	128	135	141	144
Kinija	1978	2044	2070	2050	2080	2081	2184	2248
Lietuva				0,39	0,4	0,46	0,5	0,86
Marokas				143	147	118	120	157
Mongolija				76	67	92	91	134
Naujoji Zelandija	598	478	471	465	448	480	487	487
Nigerija	145	149	171	172	174	136	139	142
Pietų Sudanas					113	115	115	116
Prancūzija	130	126	119	115	114	111	110	108
Rusija	156	164	167	171	173	173	186	186
Sudanas				324	248	249	251	253
Turkija	278	262	240	253	272	294	317	336
Turkmėnija	124	128	130	130	133	132	133	131
Vokietija	38	38	38	39	36	33	30	32

Šaltinis: Helgi biblioteka, Pasaulio bankas, FAOSTAT

• Avienos gamybos rodikliai (Helgi Librari)