son

son

1. saulė ^(lt) (Astronomija)

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---

son

1. sūnus ^(lt) (vyr. g.) (Giminystė ir santykiai)

Iš Senosios anglų kalbos sunu, iš Iš germanų prokalbės *sunuz.

---

• (Ispanija) TFA: [son]

son (vyr. g.)

1. • malonus garsas ^(lt)
   • melodija ^(lt)
2. tam tikras muzikos žanras iš Kubos ir su tuo susijęs šokis ^(lt)

• Vienaskaita: son („melodija“)
• Daugiskaita: sones („melodijos“)

Iš lotynų k. sonus, tikriausiai paveiktas arba atkeliavęs iš senosios oksitanų k. son. Kitas šaltinis, nors ir mažiau tikėtinas, galėjo būti ispanų k. veiksmažodis sonar. Palyginimiui, anglų k. sound, portugalų k. som.

• Muzika
• Šokiai

---

son

• Veiksmažodžio ser tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens daugiskaitos forma: „(jie, jos) yra“ ^(lt).

---

son (vyr. g.)

1. garsas ^(lt) (Akustika)

Iš lotynų k. sonus.

---

son

1. jis ^(lt)
2. ji ^(lt)

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---

Sūnus ir tėvas

• TFA: ['son]
  •   

son (bendr. g.)

1. sūnus ^(lt)

Daiktavardžio „son“ formos (3-ioji (er) linksniuotė)
		Vienaskaita		Daugiskaita
		Nežym.	Žym.	Nežym.	Žym.
Bendr. g.	V.	son	sonen	söner	sönerna
	K.	sons	sonens	söners	sönernas

Reikšme su žodžiu „son“ (sūnus) susiję žodžiai
sūnus	vaikas	dukra
son	barn	dotter

Iš senosios švedų k. son, sun, iš senovės skandinavų k. sonr, sunr, iš germanų prokalbės *sunuz, iš indoeuropiečių prokalbės *suHnús. Seniau buvo vyriškos giminės daiktavardis.

• Giminystė ir santykiai

• Svenska Akademiens Ordböcker – „son“

---

son

1. sūnus ^(lt) (Giminystė ir santykiai)

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---