pilti

• žr. pagr. f. pilti, pila, pylė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: piląs, pilantis, pilanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pylęs, pylusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pildavęs, pildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pilsiąs, pilsiantis, pilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pilamas, pilama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: piltas, pilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pilsimas, pilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: piltinas, piltina.
• taip pat žr. pdlv.: pilant, pylus, pildavus, pilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pildamas, pildama.
• taip pat žr. bdn.: pilte, piltinai.
• Skiemenys: pil-ti

pilti

1. lieti (skystį), pvz. Pila arbatą.
2. mušti, tekėti (apie prakaitą), pvz. Jį šaltas prakaitas pila.
3. berti, pvz. Bulves pila į maišus.
4. mokėti natūra (javais), pvz. Pyliavą pila.
5. kasti (kauburį), pvz. Pylimą pila.
6. (šnek.) smarkiai ką daryti (mušti, šaudyti, lyti ir kt.), pvz. Lietus pila kaip iš kibiro.
7. žr. pylėjas, pylėja, pylimas

• žr. pagr. f. vyr. g. piltas, mot. g. pilta.

pilti

1. tas, kurį pylė

<= pilti, pila, pylė