pervokti

• žr. pagr. f. pervokti, pervokia, pervokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pervokiąs, pervokiantis, pervokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pervokęs, pervokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pervokdavęs, pervokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pervoksiąs, pervoksiantis, pervoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pervokiamas, pervokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pervoktas, pervokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pervoksimas, pervoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pervoktinas, pervoktina.
• taip pat žr. pdlv.: pervokiant, pervokus, pervokdavus, pervoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: pervokdamas, pervokdama.
• taip pat žr. bdn.: pervokte, pervoktinai.
• Skiemenys: per-vok-ti

pervokti

1. nuvalyti derlių:
   • Kol pervokiau laukus.
2. suieškoti, surasti:
   • Tą daktarą kol pervokė, ir numirė žmogus.

<= per- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. pervoktas, mot. g. pervokta.
• Skiemenys: per-vok-ti

pervokti

1. tas, kurį pervokė

<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė