parvokti

• žr. pagr. f. parvokti, parvokia, parvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: parvokiąs, parvokiantis, parvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: parvokęs, parvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: parvokdavęs, parvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: parvoksiąs, parvoksiantis, parvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: parvokiamas, parvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: parvoktas, parvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: parvoksimas, parvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: parvoktinas, parvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: parvokiant, parvokus, parvokdavus, parvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: parvokdamas, parvokdama.
• taip pat žr. bdn.: parvokte, parvoktinai.
• Skiemenys: par-vok-ti

parvokti

1. parkraustyti, pargabenti:
   • Buvau nuejęs žiūrėti, ten buvo parvókę į Klaipėdą.

<= par- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. parvoktas, mot. g. parvokta.
• Skiemenys: par-vok-ti

parvokti

1. tas, kurį parvokė

<= parvokti, parvokia, parvokė <= par- + vokti, vokia, vokė