pakilti

• žr. pagr. f. pakilti, pakyla, pakilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pakyląs, pakylantis, pakylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pakilęs, pakilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pakildavęs, pakildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pakilsiąs, pakilsiantis, pakilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pakylamas, pakylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pakiltas, pakilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pakilsimas, pakilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pakiltinas, pakiltina.
• taip pat žr. pdlv.: pakylant, pakilus, pakildavus, pakilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pakildamas, pakildama.
• taip pat žr. bdn.: pakilte, pakiltinai.
• Skiemenys: pa-kil-ti

pakilti

1. užlipti kur aukštai:
   • Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną.
2. pasikelti aukštyn:
   • Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus:
   • Svečias netrukus pakilo ir išsidangino.
4. (prk.) patekėti (apie saulę, mėnulį):
   • Saulutė pakìlo, kai buvom prie Rusnės.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti:
   • Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin.
6. staiga pradėti ką veikti:
   • Mes pakilome šviesą platinti.
7. pasirengti kur:
   • Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia.
8. išsidanginti, išsigabenti:
   • Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę):
   • Pakilus upė raitosi vaga.
10. pasidaryti garbingesniam:
    • Marius pakilo dėl savo narsybės kovose.
11. padidėti, pastiprėti:
    • Naktį šaltis žymiai pakilo.
12. pabrangti:
    • Pakìlo arkliai, o mes to pokylio nežinojom.
13. pagerėti:
    • Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
    • Pyragai par daug pakils.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę):
    • Padėk tą pieną ant kuknės, ans pakìls.
16. ištinti:
    • Tau kairysis žandas pakìlęs.
17. atsirasti, prasidėti:
    • Pakilo bildesys, klegesys.
18. paaugti:
    • Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas.
19. prasigyventi, praturtėti:
    • Pakilo jie su krautuve.
20. užpykti:
    • Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų.
21. pasidaryti aukštesnio tono:
    • Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo.
22. geisti patino (apie gyvulius):
    • Kumelė pakìlus į kumelį.

<= pa- + kilti, kyla, kilo

• žr. pagr. f. vyr. g. pakiltas, mot. g. pakilta.
• Skiemenys: pa-kil-ti

pakilti

1. tas, kurį pakilo

<= pakilti, pakyla, pakilo <= pa- + kilti, kyla, kilo