kalbėtojas

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kalbėtojas

Lietuvių kalba

kalbėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Iš veiksmažodžio kalbėti. Kalbė + -toj-.

kalbėtojas: kuris kalba

kalbėtojas: kuris kalba

kalbėtojas: Kalbantis

Anglų kalba: speaker ^(en)
Estų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Estų kalba), žr.
Ispanų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.
Italų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Italų kalba), žr.
Japonų kalba: 話者 ^(ja) (washa)
Latvių kalba: runātājs ^(lv) (vyr. g.)
Lenkų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.

Portugalų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.
Prancūzų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.
Rumunų kalba: vorbitor ^(ro) (vyr. g.)
Rusų kalba: nurodykite žodžio kalbėtojas vertimą(-us) (Rusų kalba), žr.
Suomių kalba: puhuja ^(fi)
Vengrų kalba: beszélő ^(hu)
Vokiečių kalba: Sprecher ^(de) (vyr. g.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kalbėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėtojas	kalbėtojai
kilm.	kalbėtojo	kalbėtojų
naud.	kalbėtojui	kalbėtojams
gal.	kalbėtoją	kalbėtojus
įnag.	kalbėtoju	kalbėtojais
viet.	kalbėtoje	kalbėtojuose
šauksm.	kalbėtoje	kalbėtojai