išmoka

• žr. pagr. f. išmokėti, išmoka, išmokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išmokąs, išmokantis, išmokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išmokėjęs, išmokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išmokėdavęs, išmokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išmokėsiąs, išmokėsiantis, išmokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išmokamas, išmokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išmokėtas, išmokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išmokėsimas, išmokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išmokėtinas, išmokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: išmokant, išmokėjus, išmokėdavus, išmokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išmokėdamas, išmokėdama.
• taip pat žr. bdn.: išmokėte, išmokėtinai.
• Skiemenys: iš-mo-ka

išmoka

1. sumokėti už ką:
   • Algas išmokė́ti. Šmotą pinigų išmokė́jau.
2. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką:
   • Pamaž, pamaž ir išmokė́siu už tą butą.
3. atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus.

<= iš- + mokėti, moka, mokėjo