davokti

• žr. pagr. f. davokti, davokia, davokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: davokiąs, davokiantis, davokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: davokęs, davokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: davokdavęs, davokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: davoksiąs, davoksiantis, davoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: davokiamas, davokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: davoktas, davokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: davoksimas, davoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: davoktinas, davoktina.
• taip pat žr. pdlv.: davokiant, davokus, davokdavus, davoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: davokdamas, davokdama.
• taip pat žr. bdn.: davokte, davoktinai.
• Skiemenys: da-vok-ti

davokti (nevart.)

1. suprasti:
   • Daug neaiškinsu, davoksit.

<= da- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. davoktas, mot. g. davokta.
• Skiemenys: da-vok-ti

davokti (nevart.)

1. tas, kurį davokė

<= davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė