asara
| Žodžio „[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]“ linksniavimas (4-oji linksniuotė) | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]] | asaras |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
asaras | asaru |
| Naudininkas Datīvs |
asarai | asarām |
| Galininkas Akuzatīvs |
asaru | asaras |
| Įnagininkas Instrumentālis |
asaru | asarām |
| Vietininkas Lokatīvs |
asarā | asarās |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]! | asaras! |
|
Šiam žodžiui nenurodytas arba nurodytas neišbaigtas tarimas. Jeigu žinote žodžio tarimą, maloniai kviečiame jį nurodyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti tarimus, rasite čia. |
Daiktavardis
[taisyti]Mažybinė forma: asariņa
Etimologija
[taisyti]Iš baltų prokalbės *ašar-, iš indoeuropiečių prokalbės *aḱr(u), *aḱ-ar, iš *h₂eḱru- (galbūt tas pats kaip *h₃ekʷ- („akis“)). Giminiškas lietuvių k. ašara, sanskrito अश्रु (aśru), tocharų A k. ākär; su pridėtiniu pradžios elementu *dr̥ḱ- („kartus“?), kartu ir senovės graikų k. δάκρυ (dákru), lotynų k. lacrima (iš senesnių variantų dacrima, dacruma), germanų prokalbės *tahrą (taip kartu ir anglų k. tear).[1]
Nuorodos
[taisyti]- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „asara“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN