apgyvendinti

• žr. pagr. f. apgyvendinti, apgyvendina, apgyvendino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apgyvendinąs, apgyvendinantis, apgyvendinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apgyvendinęs, apgyvendinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apgyvendindavęs, apgyvendindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apgyvendinsiąs, apgyvendinsiantis, apgyvendinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apgyvendinamas, apgyvendinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apgyvendintas, apgyvendinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apgyvendinsimas, apgyvendinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apgyvendintinas, apgyvendintina.
• taip pat žr. pdlv.: apgyvendinant, apgyvendinus, apgyvendindavus, apgyvendinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: apgyvendindamas, apgyvendindama.
• taip pat žr. bdn.: apgyvendinte, apgyvendintinai.
• Skiemenys: ap-gy-ven-din-ti

apgyvendinti

1. apgyventi, įkurdinti, įkraustyti
   • Tą kraštą greit apgyvendino kolonistais vokiečiais.
2. padaryti gyvenamą
   • Prospekte pradėti apgyvendinti daugiabučiai gyvenamieji namai.

ap- + gyvendinti, gyvendina, gyvendino

• žr. pagr. f. vyr. g. apgyvendintas, mot. g. apgyvendinta.