susivokti

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivokiąs, susivokiantis, susivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivokęs, susivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivokdavęs, susivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivoksiąs, susivoksiantis, susivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivokiamas, susivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivoktas, susivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivoksimas, susivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivoktinas, susivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: susivokiant, susivokus, susivokdavus, susivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivokdamas, susivokdama.
• taip pat žr. bdn.: susivokte, susivoktinai.
• Skiemenys: su-si-vok-ti

susivokti

1. nusiimti derlių, susivalyti javus:
   • Per tą rudenį ir išsikulsias, ir susivóksias.
2. susirasti, susiieškoti:
   • Ko reik, pats susivók, o nelauk, kol kitas už tave ieškos.
3. susirinkti į vieną vietą, pasiimti:
   • Taip tokioj vietoj susivokia tūli lietuvių tautos vaikai.
4. pareiti, sugrįžti, parsirasti, parvykti:
   • Šiaip ne teip susivókiau [į namus].
5. susiruošti:
   • Jau viską susivókęs, visus savo ryšelius surišęs.

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. susivoktas, mot. g. susivokta.
• Skiemenys: su-si-vok-ti

susivokti

1. tas, kurį susivokė

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivokiąs, susivokiantis, susivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivokęs, susivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivokdavęs, susivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivoksiąs, susivoksiantis, susivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivokiamas, susivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivoktas, susivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivoksimas, susivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivoktinas, susivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: susivokiant, susivokus, susivokdavus, susivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivokdamas, susivokdama.
• taip pat žr. bdn.: susivokte, susivoktinai.
• Skiemenys: su-si-vok-ti

susivokti

1. suprasti, numatyti, nutuokti, susigaudyti:
   • Senas nesusivóki, daug ko nežinai.
2. atsikvošėti, atsigauti:
   • Galu gale jis susivokė.

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė