trakas

Daiktavardis
Pagrindinė forma: trãkas

Lietuvių kalba

trãkas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.) 1-a kirčiuotė

indoeuropiečių genčių, gyvenusių Balkanų šiaurryčiuose ir Mažosios Azijos šiaurvakaruose, žmogus
- žr. šių genčių moteris - trakė
pakilesnė miško pieva, aikštė
po medžių vainikais augantys medeliai, krūmai
pakilesnės vietos (ne pelkių) šienas
trakimas, šėla
patrakęs, pašėlęs
žr. Trakai

trakas: pakilesnės vietos (ne pelkių) šienas

trakas: trakimas, šėla

trakas: patrakęs, pašėlęs

trakas: iškirsta ar išdegusi miško vieta

trakas: iškirsta ar išdegusi miško vieta

trakas: po medžių vainikais augantys medeliai, krūmai