| Veiksmažodis; pagrindinės formos: pervokti, pervokia, pervokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
pervokiu
|
pervokiau
|
pervokdavau
|
pervoksiu
|
| tu
|
pervoki
|
pervokei
|
pervokdavai
|
pervoksi
|
| jis, ji
|
pervokia
|
pervokė
|
pervokdavo
|
pervoks
|
| mes
|
pervokiame,
pervokiam
|
pervokėme,
pervokėm
|
pervokdavome,
pervokdavom
|
pervoksime,
pervoksim
|
| jūs
|
pervokiate,
pervokiat
|
pervokėte,
pervokėt
|
pervokdavote,
pervokdavot
|
pervoksite,
pervoksit
|
| jie, jos
|
pervokia
|
pervokė
|
pervokdavo
|
pervoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
pervokčiau
|
pervoktumėme,
pervoktumėm,
pervoktume
|
| 2 asm.
|
pervoktumei,
pervoktum
|
pervoktumėte,
pervoktumėt
|
| 3 asm.
|
pervoktų
|
pervoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
pervokime,
pervokim
|
| 2 asm.
|
pervoki,
pervok
|
pervokite,
pervokit
|
| 3 asm.
|
tepervokia,
tepervokie
|
tepervokia,
tepervokie
|
pervoktų
<= per- + vokti, vokia, vokė
pervoktų
- tas, kurį pervokė
<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė
pervoktų (tarm.| ryt.)
<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė
