nugerti

• žr. pagr. f. nugerti, nugeria, nugėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nugeriąs, nugeriantis, nugerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nugėręs, nugėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nugerdavęs, nugerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nugersiąs, nugersiantis, nugersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nugeriamas, nugeriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nugertas, nugerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nugersimas, nugersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nugertinas, nugertina.
• taip pat žr. pdlv.: nugeriant, nugėrus, nugerdavus, nugersiant.
• taip pat žr. psdlv.: nugerdamas, nugerdama.
• taip pat žr. bdn.: nugerte, nugertinai.
• Skiemenys: nu-ger-ti

nugerti

1. šiek tiek gerti (kad dar inde liktų):
   • Padavė vandenio, nugėriau kiek, ir pasidarė šviesiau.
2. valgymą gėrimu nustumti, užgėrimu kąsneliui padėti nueiti:
   • Baudžiauninkai ... išsipūstydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo.
3. šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų, po truputį girtauti:
   • Truputį ãnas nùgeria.
4. pragerti:
   • Nugėrė gyvenimą.
5. daugiau išgerti už kitą svaigiųjų gėrimų, gėrimu viršyti, geriant nuskriausti:
   • Aš tave nugė́riau.
6. nuo lietaus ar drėgmės sunykti, supūti:
   • Papieviais mūs rugiai nugė́rė.
7. susiurbti:
   • Lauks sniegą nugėrė.
8. nulesti:
   • Žvirbliai nugė́rė miežius.
9. (prk.) pavogti:
   • Čia lazdos nepasidėk, ba gali kas nugért.

<= nu- + gerti, geria, gėrė

• žr. pagr. f. vyr. g. nugertas, mot. g. nugerta.
• Skiemenys: nu-ger-ti

nugerti

1. tas, kurį nugėrė

<= nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė