gimti

• žr. pagr. f. gimti, gimsta, gimė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: gimstąs, gimstantis, gimstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: gimęs, gimusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: gimdavęs, gimdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: gimsiąs, gimsiantis, gimsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: gimstamas, gimstama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: gimtas, gimta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: gimsimas, gimsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: gimtinas, gimtina.
• taip pat žr. pdlv.: gimstant, gimus, gimdavus, gimsiant.
• taip pat žr. psdlv.: gimdamas, gimdama.
• taip pat žr. bdn.: gimte, gimtinai.
• Skiemenys: gim-ti

gìmti:

1. (Žmogus) - atsirasti pasaulyje (kalbant apie vaiką, naują gyvybę)
2. (prk.) atsirasti, kilti.

• žr. pagr. f. vyr. g. gimtas, mot. g. gimta.
• Skiemenys: gim-ti

gimti

1. tas, kurį gimė

<= gimti, gimsta, gimė

• žr. pagr. f. vyr. g. gimtas, mot. g. gimta.
• Skiemenys: gim-ti

gimti

1. savas (gautas) nuo gimimo
   • Gimtieji namai. Gimtoji kalba.