XI amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Šalinama: ksh:11. Joohunndot |
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas. |
||
| (nerodoma 46 tarpinės versijos, sukurtos 15 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
'''Vienuoliktasis mūsų eros amžius''' – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs [[1001]] metų [[sausio 1]] dieną ir pasibaigęs [[1100]] metų [[gruodžio 31]] dieną.
eilutė 8 ⟶ 9:
== Įvykiai ==
* '''[[1024 m.]]''' -
* [[1033]] – badas [[Europa|Europoje]].
* '''[[1046 m.]]''' - anglosaksų kronikos rašo apie [[Mažasis ledynmetis|klimato kaitą]]: „ ...nebuvo nei vieno gyvo žmogaus, kuris galėtų prisiminti tokią rūsčią žiemą kaip ši, tiek pagal mirštančių žmonių ir sergančių galvijų skaičių; tiek paukščiai, tiek ir žuvys smarkiai nukentėjo per didelį šaltį ir badą“.
* '''[[1048 m.]]''' - [[Baltijos jūra]] užšalo visiškai, o Vakarų vandenynas - kiek tik akys aprėpia. Iš Norvegijos į Daniją žmonės pėsčiomis ledu vaikščiojo.
* [[1054]] – galutinai suskilo [[krikščionybė|krikščionių]] [[bažnyčia]].
* '''[[1067 m.]]''' -
* '''[[1070 m.]]''' -
* '''[[1090 m.]]''' - Kijeve per dvi savaitės nuo
* '''[[1092 m.]]''' -
* '''[[1093 m.]]''' - po polovcų antplūdžio Rusioje „ištuštėjo mūsų kaimai ir mūsų miestai“, rašoma [[Volynės metraštis|Hipatijaus metraštyje]].
* [[1099]] – [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygio]] metu užimta [[Jeruzalė]].
=== Baltai ===
* [[XI a.]]
* Apie [[XI a.]]
* [[XI a.]]
* '''[[1009 m.]]''' katalikų vyskupas misionierius [[Brunonas Kverfurtietis]] atvyko į Prūsiją ir pakrikštijo prūsų „karalių“ [[Netimeras|Netimerą]] (Nethimer) ir apie 300 vyrų, patraukė toliau į rytus.
* '''[[Vasario 14]]''' d. (ar kovo 9 d.) – kaip nurodo Kvedinburgo analai „Annales Quedlinburgenses“, įsakius vadui [[Zebedenas|Zebedenui]] (Zebeden), vyskupas [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Brunonas Kverfurtietis]] nukirsdintas ir 18 jo palydovai nužudyti Lietuvos ir Rusios pasienyje. Nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos dk [[Boleslovas I Narsusis]]. Kanonizuotas 1024 m. Pirmą kartą paminėtas Lietuvos [Lituae] vardas.
* '''[[1010 m.]]''' - Lenkijos dk [[Boleslovas I Narsusis]] sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje. [[Krivis]] Livoilesas (Lavailo) žuvo.
* '''[[1014]]'''-'''[[1015 m.]]''' – Lenkijos dk [[Boleslovas I Narsusis|Boleslovo I Narsiojo]] žygis į Prūsiją. Jis siekė užimti kaimynines stabmeldžių šalys ir atvesti jas į krikščioniškąjį tikėjimą.
* '''[[1016 m.]]''' – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus [[Knutas II Didysis]] suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po [[Hakonas Sigurdarsonas|Hakono Sigurdarsono]] mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.
* '''[[1017 m.]]''' - Lenkijos valdovo [[Boleslovas I Narsusis|Boleslovo Narsiojo]] žygis į Pamarį, aisčių Prūsiją. Susivieniję [[Aisčiai]] atkakliai pasipriešinę. [[Lietuviai]], vedami Speros, padėję prūsams. Boleslovas turėjęs atsitraukti į Lenkiją.
* '''[[1020 m.]]''' Lenkijos dk [[Boleslovas I Narsusis]] užkariavo saksus ir prūsus [Antrieji Kujavijos analai].
* '''[[1030 m.]]''' – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis, užkariavęs Livonijoje gyvenančius dalys čiudų genčių, pastatė Jurjevo tvirtove (Tartų) tolimesnei ekspansijai.
* Legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai. Data paimta iš [[Bychovco kronika|Bychovco kronikos]] (arba Plačiojo Lietuvos metraščio sąvado).
* '''[[1038 m.]]''' '''[[Vasario 16]]''' d. nakty [[Valkaviskas|Valkavisko]] miestą sugriovė [[jotvingiai]].
* Rusų metraščiai (Pasakojimas apie senuosius laikus) mini Kijevo dk Jaroslavo Išmintinguojo žygį į jotvingių genčių žemes.
* '''[[1040 m.]]''' - Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.
* '''[[1040]]'''-'''[[1044 m.]]''' – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis kovodamas prieš Mazovijos kunig. Meclavą ir jo sąjungininkus, puolė Lietuvą. Lietuva tapo Rusios duoklininke ir mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams. (Kijevo metraštis)
* '''[[1042 m.]]''' – [[kuršiai]] plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. [[Adomas Brėmenietis]] [[XI a.]] parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.
* '''[[1049 m.]]''' – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „[[Sakmė apie Igorio žygį|Sakmėje apie Igorio žygį]]“.
* '''[[1050 m.]]''' – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. [[Kuršiai]] grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.
* '''[[1054 m.]]''' – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai [[Latvijos istorija|Dauguvos upės]] žiotyse.
* '''[[1058 m.]]''' – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių genčių žemes minimas rusų metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“.
* Rusėnų Lavrentjevo metraščiuose minimi [[rytų galindai]] (goliad, goliadi), kad juos nugalėjo Kijevo dk [[Iziaslavas Jaroslavičius]].
* '''[[1064 m.]]''' – Lenkijos karalius [[Boleslovas II Drąsusis]] užpuola Prūsiją. Didžioji sunkiosios Boleslovo raitijos dalis paskęsta besikeldama per Sarą upę. Kovos su prūsais vėl liaujasi. ([[Simonas Daukantas]])
* '''[[1065 m.]]''' - lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. ([[Bychovco kronika]])
* '''[[1066]]''' – ''Voluinės metraštyje'' aprašyta ''Halio'' [[kometa]] Lietuvos danguje.
* '''[[1066 m.]]''' – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į [[Karelijos istorija|Kareliją]].
* Apie '''[[1070 m.]]''' – Brėmeno arkivyskupas paskyrė estams ir finams vyskupą.
* Apie '''[[1074 m.]]''' – Danijos karaliaus Sveno II Estridseno sūnus [[Knutas IV Šventasis]] vykdė žygius prieš sembų ir estų piratus. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
* Apie '''[[1080 m.]]''' – tapęs Danijos karaliumi, [[Knutas IV Šventasis]] surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
* Apie '''[[1085 m.]]''' Brėmene mirė vokiečių kronikininkas [[Adomas Brėmenietis]] (lot. Adamus Bremensis). Išgarsėjo savo 1075 m. parašytų veikalu „Hamburgo bažnyčios kronika“ (Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum). Ketvirtojoje dalyje „Descriptio insularum Aquilonis“ minimi [[sembai]] ir „žiauriausia gentis“ [[kuršiai]], „ten labai daug aukso, geriausi žirgai“. Pas prūsus „neleidžiama lankyti miškų ir šaltinių, kuriuos, jų manymu, krikščionių lankymas užteršia“.
* Anot istoriko [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|Alberto Kojalavičiaus-Vijūko]] (1609–1677 m.), Lietuvos žemių kunig. Kernius 1085 m. Živinbūdį (Kiras) įsūnijo ir, jau būdamas pasenęs, ištekino už jo savo vienturtę dukterį Pajautą.
* '''[[1091 m.]]''' – Lenkijos karalius Vladislovas Hermanas su kariauna įsiveržė į Pamarį ir '''[[rugpjūčio 15]]''' d. sutriuškino pamarėnus, įtraukusius prūsus į karą. ([[Teodoras Narbutas]])
<!--
===
=== Karas, taika ir politika ===
== Šimtmečio žmonės ==
eilutė 53 ⟶ 66:
[[Kategorija:XI amžius| ]]
| |||