Maldyvai
| |||||
 Maldyvai žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Maldyvų kalba (Dhivehi) | ||||
| Sostinė | Malė | ||||
| Didžiausias miestas | Malė | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - |
Mohammed Waheed Hassan - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
298 km2 (206) | ||||
| Gyventojų • 2012 sausis • Tankis |
328 536 (175) 1102,5 žm./km2 (11) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2012 2,841 mlrd. $ (-) 8,751 $ (-) | ||||
| Valiuta | Rufija (Rf) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +5 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1965 m. liepos 26 d. | ||||
| Interneto kodas | .mv | ||||
| Šalies tel. kodas | 960 | ||||
Maldyvų Respublika (Maldyvai ދިވެހިރާއްޖެ = Dhivehi Raa’je) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos. Sanskrito kalba Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“.
Istorija
| Maldyvų istorija |
| Budizmas Maldyvuose |
| Mėnulio dinastija |
| Hilali dinastija |
| Uthimu dinastija |
| Isdhu dinastija |
| Dhijamigili dinastija |
| Hura dinastija |
| Kolonijiniai Maldyvai |
| Maldyvų Respublika |
Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965). Nuo 1953 – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.
Politinė sistema
Maldyvai yra prezidentinė respublika. Prezidentas vadovauja vykdomajai valdžiai ir skiria ministrų kabinetą. Prezidentas siūlomas penkeriems metams slaptu balsavimu Majlyje (parlamente), o po to siūlymui pritaria tautos referendumas.
Maldyvų Majlis yra vienų rūmų, jam priklauso 50 narių, renkamų kas penkeri metai. Du nariai iš kiekvieno atolo renkami visuotiniu balsavimu. Aštuonis paskiria prezidentas, tai yra pagrindinis kelias, kuriuo moterys patenka į parlamentą. Šalyje pirmąkart pradėjo veikti politinės partijos 2005 m. liepos mėn., praėjus šešiems mėnesiams po rinkimų. Beveik 36 parlamento nariai prisijungė prie Maldyvų liaudies partijos (Dhivehi Raiyyathunge partija) ir išrinko prezidentą Gajuną vadu. Dvidešimt parlamento narių tapo opozicija ir prisijungė prie Maldyvų Demokratinės partijos. Du nariai liko nepartiniais. 2006 m. kovą prezidentas Gajunas paskelbė detalią reformų darbotvarkę, kurioje nurodyta, kaip bus kuriama nauja konstitucija ir modernizuojama teisinė sistema. Kol kas svarbiausia įstatymų pataisa yra Žmogaus Teisių Įgaliojimo Aktas, kuris sudarytas pagal Paryžiaus principus.
50 parlamento narių posėdžiauja su tokiu pat skaičiumi paskirtų žmonių, sudarydami Konstitucinę Asamblėją, kuri buvo sutelkta prezidento iniciatyva parašyti modernią liberalią Maldyvų konstituciją. Asamblėja renkasi nuo 2004 m. liepos ir labai kritikuojama dėl lėto progreso. Dėl to viena kitą kaltina vyriausybė ir opozicija, bet nepriklausomi stebėtojai mano, kad dėl to kaltos silpnos parlamentinės tradicijos.
Administracinis suskirstymas
Maldyvai turi 26 natūralius atolus, kurie padalinti į 21 administracinį vienetą (20 administracinių vienetų ir Malės miestas)[1].
Geografija
Maldyvai yra žemiausia šalis pasaulyje, kurioje maksimalus natūralus žemės lygis yra 2,3 m virš jūros lygio, o kur yra pastatų, jis iškyla iki kelių metrų. Per pastarąjį šimtmetį jūros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali iškilti grėsmė Maldyvų egzistavimui.
Maldyvus sudaro 1196 salos, iš kurių 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos į 26 atolus.
Ekonomika
Maldyvų ekonomika daugiausia remiasi žvejyba ir turizmu. Beveik 1/5 pajamų yra gaunama iš turizmo. Maldyvuose auginami čili pipirai, saldžiosios bulvės, kokosai ir sorai.
Pagrindinis salos eksportas yra žuvis, taip pat kriauklelės, kokoso palmės pluoštas, žuvų maistas, kopra. Importuojami ryžiai, cukrus, kvietiniai miltai ir kiti gaminiai.
Demografija
Didžioji dauguma Maldyvų gyventojų yra divehiai – iš Indijos kilę gyventojai, vėliau ženkliai paveikti arabų. Taip pat yra daug imigrantų iš aplinkinių šalių: Indijos, Bangladešo, Nepalo, Šri Lankos.
Maldyvų salų gyventojai yra musulmonai sunitai. Islamas yra vienintelė valstybinė religija. Sąlyga gauti Maldyvų Respublikos pilietybę yra musulmonų tikėjimas. Religinė laisvė nesuteikiama.
Maldyvų kalba divehi yra kilusi iš viduramžių sinhaliečių kalbos, tačiau šiuo metu ji yra visiškai nepriklausoma.
Kultūra
Maldyviečių kultūra susidarė Indijos, Šri Lankos ir arabų kultūrų įtakoje.
Kita informacija
Nuorodos
Žemėlapiai: