Vilniaus Gedimino technikos universitetas

1956 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius. Jo dekanu buvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba (1909–1992). Tai laikoma dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) pradžia.

1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. Aleksandras Čyras tapo fakulteto dekanu. Fakultete buvo Statybos, Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedros. Jame mokėsi apie 500 studentų.

1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. A. Čyras tapo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. Studentų skaičius nuolat augo, atsirado vis daugiau specialybių. Filiale buvo įsteigi 2 fakultetai: Prietaisų gamybos ir Mechaninės technologijos. 1962 m. KPI Vilniaus filialas išleido pirmąją inžinierių laidą – 78 specialistus. Tais pačiais metais buvo įsteigta Mokslinė taryba. Šios tarybos 1962 m. gruodžio 18 d. posėdyje nutarta projektuoti naujus KPI Vilniaus filialo rūmus.

1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas. 1968 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas KPI Vilniaus filialo Miestų statybos fakultetas.

1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Taip Vilniuje atsirado savarankiška aukštoji technikos mokykla. Jos pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas prof. Aleksandras Čyras. Tuo metu veikė 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų, studijavo 3451 studentas.

1971 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veiklą VISI Architektūros fakultetas. Po ketverių metų, 1975 m. rugsėjo 1 d., pradėjo veikti Statybos ekonomikos fakultetas. 1987 m. įsteigtas Komunalinio ūkio fakultetas.

1990 m. vasario 7 d. įvyko VISI rektoriaus rinkimai. Juo išrinktas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Tų pačių metų spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).

1991 m. kovo 20 d. buvo priimtas VTU statutas. 1992 m. liepos 2 d. VTU Statutą patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Pertvarkius VISI į Technikos universitetą, buvo pertvarkomi mokymo planai ir programos, kuriamos naujos specialybės ir specializacijos pagal vakarietišką studijų modelį. Veikė Architektūros, Statybos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Elektronikos fakultetai.

1993 m. įkurtas Aviacijos institutas ir pradėti rengti aviacijos inžinieriai, lakūnai, skrydžių valdymo specialistai. Įkurti du nauji fakultetai: Verslo vadybos ir Fundamentinių mokslų. 1994 m. įkurtas Transporto inžinerijos fakultetas.

1996 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

2002 m. birželio 20 d. VGTU rektoriumi Senatas išrinko prof. habil. dr. Romualdą Ginevičių.

2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas atšventė 50-ies metų jubiliejų.

2010 m. lapkričio 6-ąją įvyko pirmasis VISI–VGTU absolventų kongresas, kurio metu susitiko visų kartų Universiteto absolventai.

2011 m. kovo 15 d. LR Seimas patvirtino naująjį VGTU statutą. VGTU pertvarkytas iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 2011 m. rugsėjo 8 d. VGTU taryba rektoriumi išrinko prof. doc. dr. Alfonsą Daniūną.

2015 m. gruodžio 3 d. atidarytas VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras "Linkmenų fabrikas"^[2]. 2016 m. gegužės 28 d. universitetas šventė 60-ies metų jubiliejų, surengtas antrasis VGTU alumni kongresas. 2016 m. birželio 7 d. A.Daniūnas perrinktas rektoriumi antrai kadencijai.

2020 m. rugsėjo 1 d. universitetas pakeitė prekinį ženklą ir logotipą. Ilgasis pavadinimas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – liko, o vietoje santrumpos VGTU pradėtas naudoti trumpinys VILNIUS TECH.

2021 m. spalio 20 d. universiteto Senatas rektoriumi išrinko prof. dr. Romualdą Kliuką. 2021 m. spalio 28 d. Senatas patvirtino R. Kliuko komandą. R. Kliukas su komanda pradėjo dirbti 2021 m. lapkričio 3 d.

Universiteto pagrindiniai valdymo organai: rektoratas ^[3], senatas^[4] ir taryba.^[5]

• 1969–1990 m. prof. Aleksandras Čyras,
• 1990–2002 m. prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas,
• 2002–2011 m. prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius,
• 2011–2021 m. prof. dr. Alfonsas Daniūnas,
• 2021 m. – dabar prof. dr. Romualdas Kliukas.

VILNIUS TECH savo studentams siūlo keletą užsiėmimų, tarp kurių – choras „Gabija“^[6], teatro grupė „Palėpė“^[7], lietuvių tautinių šokių grupė „Vingis“^[8].

VILNIUS TECH studentų atstovybėje yra 300 savanorių, kurie veikia kaip tarpininkai tarp universiteto administracijos ir studentų bendruomenės. Taip pat tarptautinius ERASMUS^[9] studentus aptarnauja Erasmus studentų tinklo VILNIUS TECH skyrius.

Antano Gustaičio aviacijos institutas, pavadintas Lietuvos aviacijos pradininko Antano Gustaičio vardu, įkurtas 1993 metais ir yra patvirtinta mokymo organizacija. Joje mokomi ^[10] pilotai, skrydžių vadovai, aviacijos inžinieriai ir kiti su aviacija susiję asmenys. Integruota (penkerių metų) orlaivių pilotavimo programa siūloma visiškai anglų kalba.

Aplinkos inžinerijos fakultetas buvo įkurtas 1968 m. Šiuo metu jį sudaro keturios katedros ir keturi mokslinių tyrimų institutai. Fakultete siūlomos 4 bakalauro studijų programos ir 10 magistro studijų programų ^[11].

Architektūros fakultetas atsirado Kaune kaip Vytauto Didžiojo universiteto dalis, o vėliau tapo Kauno politechnikos instituto dalimi. 1971 m. fakultetas prisijungė prie dabar vadinamo VILNIUS TECH. Tai didžiausia architektūros mokykla Lietuvoje, kurioje bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose ^[12] studijuoja per 500 studentų.

Elektronikos fakulteto istorija siekia 1961 m., tačiau tik 1987 m. jis tapo VILNIUS TECH dalimi. Jis padalintas į penkis skyrius: automatikos, elektrotechnikos, elektroninių sistemų, kompiuterių inžinerijos ir telekomunikacijų inžinerijos. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas ^[13].

Fundamentinių mokslų fakultetas buvo įkurtas 1993 m., siekiant suteikti įvairių studijų programų studentams fundamentinių mokslų bendrąjį išsilavinimą. Fakultetas išsiplėtė iki aštuonių katedrų ir vieno isntituto. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas ^[14].

Kūrybinių industrijų fakultetas yra naujausias VILNIUS TECH fakultetas. Be to, kad fakultete yra daug socialinių ir humanitarinių mokslų bendrojo lavinimo paskaitų bei užsienio kalbų mokymo, fakultete yra trys bakalauro ir dvi magistrantūros studijų programos ^[15].

Mechanikos fakultetas yra vienas seniausių universitete, įkurtas 1956 m. Fakultetą sudaro trys katedros, vienas institutas ir vienas inovacijų centras. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas ^[16].

Statybos fakultetas prasidėjo 1920 m. Vytauto Didžiojo universitete. 1969 m. persikėlė į dabartinį VILNIUS TECH. Fakultetas yra didžiausia VILNIUS TECH institucija ir yra universiteto centras. Jame yra dešimt departamentų ir devyni kiti mokslinių tyrimų padaliniai, įskaitant laboratorijas ir tyrimų institutus. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas ^[17].

Transporto inžinerijos fakultetas įkurtas 1994 m. Jį sudaro trys katedros ir du mokslo padaliniai. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas ^[18].

1993 metais įkurtame Verslo ir vadybos fakultete šiuo metu yra penkios katedros. Ji siūlo verslo vadybos ir ekonomikos inžinerijos krypčių bakalauro programas anglų kalba. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas ^[19].

• Aplinkos apsaugos institutas ^[20]
• Geodezijos institutas ^[21]
• Teritorijų planavimo institutas ^[22]
• Kelių tyrimo institutas ^[23]
• Stiprių magnetinių laukų institutas ^[24]
• Telekomunikacijų institutas ^[25]
• Taikomosios informatikos institutas ^[26]
• Mechanikos mokslo institutas Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto. ^[27]
• Statybinių medžiagų institutas ^[28]
• Statinių ir tiltų konstrukcijų isntitutas ^[29]
• Tvarios statybos institutas ^[30]
• Dinamiškosios vadybos institutas ^[31]

• Aeronautikos laboratorija ^[32]
• Aviacijos mokymų centras ^[33]
• Aerokosmoso duomenų centras ^[34]
• Skrydžių praktikų bazė ^[35]
• Skrydežių valdymo praktikų bazė ^[36]
• Aviacijos inžinerijos praktikų bazė ^[37]
• Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla ^[38]
• Architektūrinio modeliavimo dirbtuvės ^[39]
• Elektronikos laboratorija ^[40]
• Mikro- ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimo laboratorija ^[41]
• Lietuvių kalbos skyrius ^[42]
• Užsienio kalbų skyrius ^[43]
• Kūrybos technologijų laboratorija ^[44]
• Techninės kūrybos ir inovacijų centras ^[45]
• Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija ^[46]
• Transporto ir logistikos kompetencijos centras ^[47]
• Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorija ^[48]
• Kūrybiškumo ir inovacijų centras "Linkmenų fabrikas" ^[49]

• Oficialus Vilniaus Gedimino technikos universiteto tinklalapis (lietuvių, anglų k.)
• VILNIUS TECH Studijų programos Archyvuota kopija 2017-11-16 iš Wayback Machine projekto.(lietuvių, anglų k.)
• VILNIUS TECH prekės ženklo vadovas
• Informacija verslui
• Universiteto struktūra

54°43′18″ š. pl. 25°20′11″ r. ilg. / 54.72167°š. pl. 25.33639°r. ilg. / 54.72167; 25.33639