[go: up one dir, main page]

VI amžius

šimtmetis
(Nukreipta iš puslapio VI amžiaus 2-as dešimtmetis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: V amžius – VI amžius – VII amžius

Įvykiai

redaguoti
  • VI a. Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį, priskiriama baltų gentims. Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų. Išplėtota kalvystė. Mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose. Kultūra sunyko dėl VIII a. intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.
  • 514 m. Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ Vaidevutis ir Brutenis su giminėmis, 46 tūkst. vyrų ir moterų iš Kimbrijos [Cymbria, Scandia] Krono upe bėga nuo gotų ir apsigyvena Prūsų žemėje.
  • Erazmo Stelos veikale „Apie Prūsijos senovę“ ir Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ (XVI a.), rašoma, kad Krivių Krivaitis Prutenis (Brutenis) apie 521 m. sušaukia visos tautos sueigą prie Balgos, kurioje jo brolis Vaidevutis (Vyddewutt) išrenkamas karaliumi ir paskirsto didiesiems kunigaikščiams jų sritis.
  • 523 m. Vaidevutis ir Brutenis įkūrę Rikojoto (Romovė) šventyklą, pastatę pilis. Brutenis paskelbė dievų įsakymų apie tai, kaip prūsai privalą elgtis. Simonas Grunau teigė žinias apie tai ėmęs iš pirmojo Prūsijos vyskupo XIII a. Kristijono kronikos.
  • ~523526 m. – Romėnų rašytojo Flavijaus Aurelijaus Kasiodoro (~487-583) sudarytame laiškų rinkinyje Variae epistolae („Įvairenybės“) pateiktas Ostgotų karaliaus Teodoriko estijams («Hestii») rašyto padėkos laiško vertimas į lotynų k. Iš to nežinia kokia kalba rašyto laiško galima spręsti, kad vakariniai estijai (senprūsių protėviai) turėjo valdovą ar vadą, nutarusį užmegzti prekybinius ryšius su viena stipriausių to meto Europos valstybių ir šia dingstimi pasiuntusį į Ostgotų karalystės sostinę Raveną savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro (sucina) dovana.
  • 550 m. Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ prūsai laimi prieš mazūrus.
  • Nuo VI a. vidurio iki XIII a. Lietuvoje įsigali mirusiųjų deginimo paprotys, randama papuošalų ar darbo įrankių, kartais su žirgais.
  • 551 m. Gotų istorikas Jordanas (lot. Jordanes) Konstantinopolyje parašė Getica – knyga apie ankstyvąją gotų ir kitų to laikotarpio Europos tautų istoriją. Minimos ir baltų gentys. Apie aisčius rašo, kad šie yra labai taikūs, juos buvo nugalėjęs ostgotų karalius Hermanarikas. Jordanas dar mini vidivarijus, kurie dalies mokslininkų nuomone buvo mišrus gepidų ir aisčių darinys. Pirmą kartą coldae vardu paminėti rytų galindai (Simonas Grunau).
  • 573 m. Susirinke prie Rikojoto (Romovė) šventyklos, valdovas Vaidevutis ir krivis Brutenis padalina tarp 12 karališkų sūnų 12 žemių, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės, išrenka nauja krivį ir broliai savanoriškai susidegina. Karalystę paveldi vyriausias sūnus Litalanas arba Litvanas.
  • VIVII a. galindai buvo pati turtingiausia baltų kiltis. Svarbiausia šio turtingumo priežastis buvo gintaro prekyba. Galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio Olštino apylinkėse.


Dešimtmečiai ir Metai

redaguoti
10-as 491 492 493 494 495 496 497 498 499 500
1-as 501 502 503 504 505 506 507 508 509 510
2-as 511 512 513 514 515 516 517 518 519 520
3-as 521 522 523 524 525 526 527 528 529 530
4-as 531 532 533 534 535 536 537 538 539 540
5-as 541 542 543 544 545 546 547 548 549 550
6-as 551 552 553 554 555 556 557 558 559 560
7-as 561 562 563 564 565 566 567 568 569 570
8-as 571 572 573 574 575 576 577 578 579 580
9-as 581 582 583 584 585 586 587 588 589 590
10-as 591 592 593 594 595 596 597 598 599 600
1-as 601 602 603 604 605 606 607 608 609 610