Tadas Ivanauskas

Tėvas inžinierius, D. Mendelejevo bendradarbis Leonardas Ivanauskas (1845–1919), motina Jadvyga Reichel; broliai: Lenkijos visuomenės veikėjas, Vidurinės Lietuvos užsienio reikalų ministras Ježis Ivanovskis (1878–1965); Baltarusijos Liaudies Respublikos švietimo ministras, 1941–1943 m. Minsko burmistras Vaclavas Ivanauskis (1880–1943); Vilniaus advokatas Stanislovas Ivanovskis; sesuo Helena. Pirmoji žmona (santuoka apie 1906 m.) Maria Wolska h. Lis, sūnus Jerzy Iwanowski g. 1907 m. Po skyrybų susituokė antrą kartą (1913 m.) su Honorata Paškauskaite (1891–1949). Trečioji žmona Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė (1905–1996), sūnus Algis.^[1]

 

Tadas Ivanauskas dar vaikystėje susidomėjo gamtos mokslais. Iš tėvo išmoko medžioti, preparuoti ir gaminti iškamšas, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Pradžioje mokslus ėjo namuose. 1901 m. baigė Varšuvos gimnaziją, 1903 m. – Peterburgo 10-ąją berniukų gimnaziją. 1903–1905 m. studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos – matematikos fakultete. Užmezgė ryšius su Peterburge gyvenančiais lietuviais, išmoko lietuvių kalbą.

1905–1909 m. mokėsi Paryžiuje, Sorbonos universiteto Gamtos – istorijos fakultete ir jį baigė. 1904 m. įstojo į Paryžiaus lietuvių draugiją „Lituania”, buvo išrinktas jos sekretoriumi. 1909 m. vėl įstojo į Peterburgo universitetą (nes Rusija nepripažino užsienio diplomų). Įsitraukė į „Lietuvių studentų draugijos” veiklą, buvo išrinktas jos pirmininku. 1910 m. baigė universitetą ir gavo gamtos mokslų 1-ojo laipsnio diplomą.

1910 m. Peterburge įkūrė (ir vadovavo iki 1915 m.) Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratoriją „Zootom”. Ruošė zoologijos, botanikos, anatomijos, mineralogijos preparatus. Vasaros metu keliavo po Lietuvą, rinko medžiagą preparatams. 1914 m. ir 1917 m. suorganizavo gamtotyrines ekspedicijas į Šiaurę (Murmanską, Šiaurės Norvegiją, Archangelską).

1916–1918 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona Honorata Musteikos k. (Varėnos raj.) įsteigė lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo.

1919–1921 m. dirbo patarėju Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį (su zoologijos muziejumi), 1919–1922 m. buvo šios stoties direktorius. 1921–1939 m. „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927–1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1923 m. kartu su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai.

 

 

1920 m. kartu su kitais įkūrė Aukštuosius kursus, vienas iš lektorių bei Gamtos skyriaus vedėjas (iki 1922 m.), vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų. 1922–1940 m. šio universiteto Matematikos – gamtos fakulteto profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo 1929 m. Zoologijos katedros) vedėjas.

1928–1939 m. Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas. 1929 m. suorganizavo pirmąją kailinių žvėrelių augintojų akcinę bendrovę ir įkūrė kailinių žvėrelių fermą Obelynėje, netoli Kauno. 1929 m. Ventės rage (Šilutės rajonas) įkūrė ornitologinę stotį. 1937 m. su kitais įsteigė Žuvinto rezervatą. 1938 m. įsteigto Kauno zoologijos sodo vienas įkūrėjų. 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. Vilniaus universiteto profesorius, Zoologijos katedros vedėjas, 1942–1944 m. Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakulteto profesorius. 1943–1944 m. Vilniaus vidurinės miškų mokyklos dėstytojas.

1945–1950 m. Lietuvos MA Biologijos instituto direktorius. 1949–1951 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; 1952–1954 m. šios katedros vedėjas. 1954–1965 m. Kauno medicinos instituto profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. 1956–1964 m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius. 1965–1970 m. Kauno medicinos instituto Bendrosios biologijos katedros profesorius.

1922 m. T. Ivanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, 1922 m. Padujos (Italija) universiteto Garbės daktaro laipsnis. 1940 m. suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis, o 1941 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. 1945 m. T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Palaidotas Tabariškių kapinėse (Kauno rajonas), antkapinis akmuo pastatytas pagal architektų Nasvyčių projektą.

Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį 1959 m. apdovanotas valstybine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Gamta“, „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“, „Medžiotojas“ ir kt.

• Lietuvos paukščiai, 3 knygos, 1959 m. LTSR valstybinė premija

• Algirdas Navasaitis, Mindaugas Navasaitis. Obelynė. – Vilnius, 1980 m.
• Petras Zajančkauskas. Gamtininkas Tadas Ivanauskas: 1882–1970. – Vilnius, 2002 m.
• Petras Zajančkauskas. Akademikas Tadas Ivanauskas ir Obelynė. – Kaunas, 2002 m.
• Petras Zajančkauskas, Gintautas Vaitonis. Akademikas Tadas Ivanauskas: gyvenimo ir kūrybinės veiklos akimirkos. – V.: Inforastras, 2007. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-608-48-6

• Biografija Archyvuota kopija 2014-11-09 iš Wayback Machine projekto.
• Prisimenant prof. Tadą Ivanauską Archyvuota kopija 2006-03-27 iš Wayback Machine projekto.
• T. Ivanauskas – piliečio ir mokslininko dermė Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• Oficialus T. Ivanausko zoologijos muziejaus puslapis
• T. Ivanausko zoologijos muziejus