Stasys Biziulevičius

Mokėsi savarankiškai, atskirų klasių kursų egzaminus laikė Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, Švietimo ministerijos egzaminų komisijoje. 1939 m. baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją. Įstojo studijuoti istorijos į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą Kaune, bet dėl lėšų stokos studijas teko atidėti. Kaip mokantis lenkų kalbą, 1940 m. paskirtas mokytojauti pradžioje į Ličiūnų kaimą (Paberžės valsčius), o vėliau – į Griovų kaimą (Riešės valsčius). 1940 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, jį baigė 1942 m. ir gavo mokytojo diplomą. Kartu studijavo ir istoriją Vilniaus universiteto Humanitariniame fakultete. 1943 m. išlaikė baigiamąjį visuotinės istorijos egzaminą. Studijuodamas istoriją, susidomėjo medicina ir šio mokslo istorija. 1943 m. pradėjo studijuoti vokiečių okupuotame Vilniuje nelegaliai vykusiose Vilniaus universiteto medicinos studijose, 1948 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1948–1951 m. pasirodė pirmieji S. Biziulevičiaus moksliniai straipsniai apie kirmėlių sukeliamus susirgimus, o 1952 m. parengta ir apginta medicinos mokslų kandidato disertacija „Lietuvos gyventojų helmintofauna ir pagrindiniai askaridozės ir trichocefaliozės epidemiologijos veiksniai“. 1966 m. medicinos mokslų daktaras.^[1]

1947–1956 m. Lietuvos mokslų akademijos Eksperimentinės medicinos ir onkologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1956–1959 m. Biologijos, 1955–1989 m. Zoologijos ir parazitologijos, 1989–1992 m. Ekologijos institute, Protozoologijos laboratorijos vadovas. Nuo 1971 m. profesorius. 1955–1990 m. vadovavo Lietuvos medicinos istorikų, 1975–1990 m. – Lietuvos protozoologų draugijai.^[2]

Sūnus Gediminas Arvydas Biziulevičius.

Mokslinio darbo svarbiausia sritis – medicinos, gamtos mokslų istorijos, parazitologijos klausimai.

• Pagrindinės žmogaus helmintozės ir kova su jomis, 1961 m.
• Žmogaus askaridozė ir trichocefaliozė, 1973 m.
• Evoliucinė mintis senajame Vilniaus universitete, 1991 m.
• Zooantroponozės, su A. Burakausku, 1992 m.
• Lambliozė, su G. Montvilaite-Koviene, 1995 m.
• Lietuvos zoologijos istorijos bruožai, 1999 m.
• Vilniaus universiteto istorija, vienas autorių, 1976-1979 m.
• Medicinos terminų žodynas, vienas autorių, 1980 m.

• 1974 m. Bratislavos Komenskio universiteto (Slovakija) aukso medalis
• 1979 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos TSR mokslo veikėjo garbės vardas
• 1981 m. LTSR valstybinė premija
• 1983 m. TSRS Žemės ūkio mokslų akademijos akademiko K. Skriabino medalis
• 1984 m. akademiko A. Pavlovskio medalis
• 1993 m. Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio vardinė premija