Simonas Aleksandravičius
| Simonas Aleksandravičius | |
|---|---|
| Gimė | 1745 m. prie Krikštanų, į vakarus nuo Joniškio |
| Mirė | 1770 m. rugsėjo mėn. (~25 metai) Raseiniuose |
| Veikla | vienas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vadų.[1] |
Simonas Aleksandravičius (1745 m. prie Krikštanų, į vakarus nuo Joniškio – 1770 m. rugsėjo mėn. Raseiniuose) – vienas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vadų.[2]
Biografija
redaguotiBajoras. Baigęs Kražių kolegiją mokytojavo Joniškyje.
1769 m. liepos viduryje nuo jo parašyto ir išsiuntinėto rašto „Pakvietimas į įvairius sodžius nuo sukilusių vyrų, kad visi stotų su visokiais ginklais: šaudyklėmis, ietimis, berdyšiais šiandien, t. y. liepos 19 d., kurią ir šis raštas išduotas“, praktiškai prasidėjo masinis sukilimas. Rugpjūčio mėn. išrinktas į sukilėlių vadovybę, vadinamąją Komandą, į kurią įėjo Mykolas Pauga, Martinjonas Radvila ir kiti sukilimo vadovai. Į Vilnių rašė skundus karališkajai komisijai, grasinamus laiškus dvarininkams, pasirašinėjo valstiečių pasus. Ieškojo ryšių su 1768 m. įsteigtos Baro konfederacijos atstovais.
Pirmą kartą suimtą S. Aleksandravičių sukilėliai išvadavo. Antrą kartą suimtas buvo teisiamas Kaune. 1770 m. rugsėjo mėn. Raseiniuose, kur į seimelį rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos bajorai, nuteistas mirti. Tardomas gynė valstiečius, reikalavo gerinti jų sunkią padėtį ir teisti ekonomijos valdininkus.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1985. T. 1, p. 39-40.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1985. T. 1, p. 39-40.
- ↑ Rimantas Marčėnas. Simonas Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 312 psl.