Internetinė reklama

Pirmomis interneto atsiradimo dienomis, internetinė reklama buvo beveik uždrausta. Pavyzdžiui, du iš pirmųjų tinklų internete, ARPANET ir NSFNet, turėjo „priimtiną naudojimo politiką“, kuri draudė tinklą, kuris „buvo skirtas komercinei veiklai, pelno siekiančioms institucijoms“. NSFNet palaipsniui pradėjo savo komercijos draudimą 1991-aisiais.

Pirmasis plačiai publikuotas internetinės reklamos pavyzdys buvo atliktas per elektroninį paštą. 1978 m. gegužės 3 dieną, marketingistas iš DEC („Digital Equipment Corporation“), Gary Thuerk, išsiuntė elektroninį laišką daugumai ARPANET, Amerikos vakarų pakrantės, vartotojų, reklamuodamas naują DEC kompiuterio modelį. Nepaisant vyraujančiai priimtino naudojimo politikai, elektroninio pašto rinkodara sparčiai išsiplėtė ir laikui bėgant, tapo žinomas kaip „brukalas“.

Pirmasis žinomas didelio masto, nekomercinio brukalo pranešimas buvo išsiųstas 1994 m. sausio 18 dieną, kurį išsiuntė Andrews universiteto sistemos administratorius. Jis siuntė tą patį religinį pranešimą visoms USENET naujienų grupėms. Po keturių mėnesių, Laurence Canter ir Martha Siegel, partneriai, advokatų kontoroje, skatino savo paslaugas USENET, pavadinimu „Žalios kortos loterija – galutinė?“ Canter ir Siegel Žalioji korta USENET brukalas iškėlė internetinės reklamos profilį, platino susidomėjimą reklama per abu, USENET ir tradicinį elektroninį paštą.

Neperseniausiai brukalas išsivystė į labiau pramoninę operaciją, kur brukalo siuntėjai naudoja daugybę virusais apkrėstų kompiuterių, kad brukalas būtų siunčiamas nuotoliniu būdu. 

Internetinis reklamos draudimas prasidėjo nuo 1990 m., kai puslapių savininkai siekė gauti papildomų pajamų, ir kad būtų remiamas jų turinys. Komercinė interneto paslauga ”The Prodigy” rodo antraštes ekrano apačioje, taip iškeldama „Sears“ produkciją. Pirmasis paspaudžiamas tinklo skelbimas buvo parduotas „Global Network Navigator“, 1993 m., Silicio slėnio advokatų kontorai. 1994 m., interneto reklamų draudimas tapo tipiniu, kai „Hotwired“, internetinis „Wired Magazine“ komponentas, pardavė reklamines juostas AT&T ir kitoms kompanijoms. Pirmasis AT&T skelbimas „HotWired“ turėjo 44 % paspaudimų rodiklį ir vietoj to, kad nukreiptų paspaudėjus į AT&T puslapį, reklama nukreipė į 7 labiausiai pripažintų meno muziejų internetinį turą.

„GoTo“.com (pervadintas į „Overture“ 2001 m. ir įsigytas „Yahoo!“ 2003 m.) sukūrė pirmąjį skelbimų paieškos raktažodžių aukcijoną 1998 m. „Google“ pradėjo savo „AdWords“ skelbimų paieškos programą 2000-aisiais ir pristatė kokybišką besireklamuojančių eilės paskirstymą 2002-aisiais, kuris surūšiuoja skelbimų paiešką pagal siūlomą kainą ir ieškotojų tikimybę paspausti ant reklamų.

Neperseniausiai, bendrovės siekė prijungti savo reklamines žinutes prie redakcinio turinio arba naudingų vartotojams paslaugų. Pavyzdžiui „Red Bull“ bendrovės „Red Bull Media House“ žiniasklaidos padalinys tiesiogiai transiliavo Felix Baumgartner šuolį iš kosmoso, „Nike“ siūlo nemokamą programėlę sportinių rezultatų stebėjimui. Pastaruoju metu vis svarbesnė tampa reklama socialiniuose tinkluose ir reklama išmaniuosiuose telefonuose; mobiliosios reklamos išlaidos, kiekvienais metais, nuo 2010 m. iki 2013 m., augo 90 %.

Vaizdinė reklama perteikia savo pranešimą vizualiai naudojant tekstą, logotipus, animaciją, vaizdo klipus, fotografijas ir kitus paveikslėlius. Tokios reklamos reklamuotojai dažnai siekia pasiekti vartotojus su tam tikrom priemonėmis, kad padidintų reklamos veiksmingą. Internetiniai reklamuotojai (dažniausiai per savo reklamos serverius) dažnai naudoja slapukus (angl. cookies), kurie yra unikalūs identifikatoriai tam tikriems kompiuteriams. Jie nusprendžia, kokią reklamą rodyti tam tikram vartotojui. Slapukai gali susekti, ar naudotojas paliko puslapį nieko iš to puslapio nenusipirkęs, todėl reklamuotojas vėliau gali iš naujo siekti vartotojo dėmesio su reklamomis iš to paties puslapio.

Kai reklamuotojai surenka duomenis iš įvairių svetainių apie vartotojo prisijungimus, jie gali sukurti detalų profilį apie tai, kuo vartotojas domisi ir pateikti dar daugiau panašių reklamų. Toks duomenų kaupimas praverčia nukreipiamosios reklamos užsakovams. Reklamuotojai taip pat gali pasiekti savo auditoriją, pasirinkdami puslapio kontekstą, kad pristatytų vaizdinius skelbimus, susijusius su tinklapio turiniu, kuriame atsiranda reklamos. Slapukų rinkimas, pakartotinas nukreipiamosios reklamos rodymas ir konteksto parinkimas padidina reklamuotojo investicijų grąžą palyginus su atsitiktiniais skelbimais.

Reklamuotojai taip pat gali pasiekti vartotojus nustatydami interneto vartotojo geografiją. Vartotojo IP adresas nurodo geografine vietovę (vartotojo šalį ar regioną). O su mobiliaisiais prietaisais galima nustatyti vartotojo adresą dar tiklsiau. Reklamuotojai kartais gali pasinaudoti mobilaus telefono GPS ryšiu arba netoliese esančių mobilių ryšių bokštų informacija. Slapukai ir kiti neištrinami duomenys naudotojo prietaise gali padėti nuodugniau išsiaiškinti naudotojo vietovę.

Reklaminės juostos – grafiniai skelbimai rodomi tinklalapyje. Daugelis reklaminių juostų užsakoma per centrinį reklaminių skelbimų serverį.

Reklaminės juostos gali naudoti raiškiąją mediją, įtraukiant vaizdo, garso, animacijos formas, arba kitus interaktyvius elementus naudojant „Java“ programėles, HTML5, „Adobe Flash“ ir kitas programas.

Tradicinė reklama buvo pirmoji reklaminių juostų forma. Tinklapių savininkai įtraukia tradicines reklamas, nustatydami tam tikrą vietą tinklalapyje. Nustatoma standartizuotos reklamos pikselių matmenys reklaminęms juostoms.

Iškylanti reklama – reklama, iššokanti naujame lange, paslėpdama (arba nebūtinai paslėpdama) tinklalapio lankytojo skaitomą informaciją. Tokios ir panašios reklamos dabar yra nerekomenduojamos internetinės reklamos paslaugų tiekėjų, tokių kaip „Google“. „Google“ netoleruoja tokios veiklos, bausdama tinklalapius savo paieškos sistemoje.

Plaukiojanti reklama – reklama, kuri keliaujasi raiškiąja medija. Ji pasirodo ant reklamos užsakovų pageidauto puslapio turinio. Plaukiojančios reklamos per kelias sekundes gali išnykti ar sumažėti.

Išsiplėčiančios reklamos keliaujasi raiškiąja medija. Tai reklama kuri keičia matmenis atsižvelgdama į lankytojo praleistą laiką svetainėje, jo paspaudimus ant skelbimo, ar lankytojo pelės judinimis ant skelbimo. Išsiplėčiančios reklamos leidžia reklamuotojams sutalpinti daugiau informacijos į ribotą reklamos vietą.

Apgaulingos reklaminės juostos – reklamos kopija imituojanti kažkokį ekrano elementą, su kuriuo vartotojai dažnai susiduria, pavyzdžiui operacinės sistemos ar populiarios programėlės pranešimas. Taip bandoma apgauti vartotojus, kad jie paspaustų ant reklaminės juostos. tokio pobūžio juostos dažniausiai nepamini reklamuotojo pradiniame skelbime, taigi tai yra sukčiavimo būdas. Tokio pobūdžio reklama dažnai būna kiek veiksmingesnė, bet apgauti naudotojai gali reikšti nepasitenkinimą.

Naujienų skelbimai, dar kitaip vadinami „rėmėjų istorijomis“, paprastai talpinami socialinėje žiniasklaidoje. Šie skelbimai skelbiami tarp vartotojo sekamų paskyrų pranešimų. Tokie skelbimai gali reklamuoti kažkokį produktą, programėlę, verslo ar asmeninę paskyrą. Pastarajam internetinės reklamos formatui tenka daugiau paspaudimų, nei tradicinei reklamai.

Procesas, kurio metu bus parodoma reklama internete, gali apimti daug šalių. Paprasčiausiai tariant, tinklapio leidėjai pasirenka ir pateikia skelbimus. Leidėjai, kurie turi savo skelbimų departamentus, gali naudotis šiuo metodu.

Skelbimai gali būti užsakomi reklamos agentūroje, pagal sutartį su leidėju ir pateikti iš reklamos agentūros serverių.

Taip pat reklaminės juostos vieta tinklalapiuose gali būti parduodama reklamos aukcionų rinkoje. Tai įtraukia daug šalių, automatiškai sąveikaujant realiu laiku. Vartotojui atidarant naršyklės langą, leidėjo turinio serveris siunčia tinklalapio turinį į vartotojo naršyklę internetu. Puslapis tuo metu dar nepateikia reklamų, bet turi nuorodas, kurios sujungia vartotojo naršyklę su leidėjo reklamos serveriu, kuris pageidauja, kad vietos, paliktos reklamoms, būtų užpildytos reklamomis. Informacija, kuri identifikuoja vartotoją, tokia kaip slapukai, persiunčiama į leidėjo reklamos serverį.

Leidėjo reklamos serveris tada komunikuoja su pasiūlos platformos serveriu. Leidėjas siūlo parduoti skelbimo vietą, todėl jie yra laikomi tiekėjais. Pasiūlos platforma taip pat gauna vartotojo tapatybės informaciją, kuri yra nusiunčiama į duomenų valdymo platformą. Duomenų valdymo platformoje, vartotojo tapatybės informacija yra naudojama, idant apžvelgtų demografinę informaciją, ankstesnes tinklapio peržiūras, apipirkimus, ir kitą informaciją, kuria yra susidomėję leidėjai.

Yra trys duomenų gavimo būdai:

1. Pirma dalis duomenų yra susijusi su duomenimis, kurie yra atkuriami iš ryšių su klientais valdymo (angl. CRM) platformų, taip pat tinklalapio ir apmokėtų medijų turinio ar kryžminės plaftormos duomenimis. Tai gali apimti duomenis apie kliento elgesį, jo atliekamus veiksmus ar domesius.
   

1. Antra dalis duomenų yra susijusi su slapukų informacija, gaunama iš įvairių leidinių ir platformų. Duomenys pateikiami tiesiai iš šaltinio (reklamos serverių, socialinių ar analitinių platformų). Taip pat yra įmanoma derėtis su tam tikru leidėju, kad būtų apsaugomi tam tikri duomenys ar auditorijos.
   

1. Trečia dalis duomenų gaunama iš išorinių tiekėjų ir dažnai būna surinkta iš daugelio internetinių svetainių. Tam tikros reklamos įmonės parduoda trečiųjų šalių duomenis.

Ši klientų informacija yra apjungiama ir grąžinama pasiūlos platformai, kuri dabar gali parinkti pasiūlymą reklamos vietai kartu su informacija apie vartotoją, kuris tai matys. Pasiūlos platforma siunčia tą pasiūlymą į reklamos aukcionų rinką.

Reklamos aukcionų rinkoje įkeliamas pasiūlymas į pasiūlos platformą. Pasiūlos platformos veikia reklamų agentūrų vardu, jos parduoda reklamas, kurios reklamuoja prekių ženklus. Pasiūlos platformos tokiu būdu turi reklamų, kurios yra paruoštos rodymui ir ieško naudotojų, kurie jas peržiūrėtų. Siūlytojai gauna informaciją apie vartotoją, kuris yra pasiruošęs peržiūrėti skelbimą ir remiantis ta informacija, nusprendžia, kiek pinigų siūlyti už reklamos vietą. Remiantis Internet Advertising Bureau, pasiūlos platforma turi 10 milisekundžių atsakyti į pasiūlymą. Reklamos aukciono rinka išrenka laimėjusį ir tai praneša abejoms šalims.

Reklamos aukcionų rinka perduoda nuorodą reklamai per pasiūlos platformą ir leidėjo reklamos serverį į vartotojo naršyklę, kuri tada prašo reklamos turinio iš reklamos agentūros serverio. Reklamos agentūra gali patvirtinti, kad reklama buvo pristatyta į naršyklę.

Tai yra supaprastinta, pagal IAB. Reklamos aukcionų rinka gali bandyti išparduoti neparduotą reklamos vietą žemomis kainomis per kitus aukcionus. Kai kurios agentūros palaiko beveik pastovius kainos pasiūlymus su reklamos aukcionais, jie gali būti papildomai patikrinti prieš jiems patenkant į papildomą pasiūlos platformą. Procesas, skirtas mobiliosioms reklamoms, yra kitoks ir gali apimti mobiliojo ryšio operatorius ir mobiliosios įrangos gamintojus.

Tarpinis skelbimas yra rodomas prieš vartotojui prisijungiant prie pageidaujamo turinio, kartais, kol vartotojas laukia, kol turinys užsikraus. Tarpiniai skelbimai yra pertraukiančiojo marketingo forma.

Tekstiniai skelbimai rodo hipernuorodas, paremtas tekstu. Reklamos, paremtos tekstu, gali atskirai rodyti pirminį tinklo turinį, arba jie gali būti įtvirtinti į hipernuorodos individualius žodžius ar frazes, kurie nukreips į reklamuotojo tinklalapius. Tekstiniai skelbimai taip pat gali būti pristatomi per elektroninį paštą ar tekstines žinutes. Tekstu paremtos reklamos veikia greičiau, nei grafinės reklamos ir reklamų blokavimo programinei įrangai gali būti sunkiau jas užblokuoti.

Paieškos sistemų rinkodara (angl. SEM) naudojama tam, kad padidintų puslapio matomumą paieškos rezultatų puslapiuose (angl. SERPs). Paieškos sistemos pateikia reklamuojamų rezultatų ir įprastų rezultatų,kurie priklauso nuo interneto paieškos užklausos. Paieškos sistemos dažnai naudoja vaizdinius ženklus, tam kad būtų galima atskirti reklamuojamus rezultatus nuo įprastų rezultatų. Paieškos sistemų rinkodara apima visus reklamuotojo veiksmus, kurie skirti svetainės matomumo didinimui. 

Paieškos sistemų optimizavimas (angl. SEO) siekia pagerinti svetainės paieškos reitingą paieškos rezultatų puslapiuose (angl. SERPs), nustatant svetainės turinio aktualumą paieškos terminams. Paieškos sistemos reguliariai atnaujina savo algoritmus, taip šalindamos spragas ir bausdamos žemos kokybės svetaines, kurios bando išlošti savo reitingus, tokiu būdu optimizavimas tampa iki galo neperkandamas reklamuotojams. Daugelis paslaugų tiekėjų siūlo (angl. SEO) paslaugas.

Paieškos skelbimai arba mokama reklama paieškos sistemose leidžia reklamuotojams patekti į pirmą puslapį, kai vartotojas suveda raktažodžius į paieškos sistemą. Skelbimai parduodami realaus laiko aukcionuose, pasirenkant tam tikrus raktažodžius ir kainas. Be to, nustatant didžiausią kainą už raktažodį, pasiūlymai gali apimti laiko, kalbos, geografinius ir kitus apribojimus. Paieškos sistemos iš pradžių parduodavo skelbimus už aukščiausią kainą. Šiuolaikinės paieškos sistemos skelbimų eilę nustato rėmėjų aukcione, remiantis pasiūlymo kaina, kartu atsižvelgdama ir į skelbimo paspaudimų rodiklį, raktažodžių aktualumo ir reklamdavio svetainės kokybę.

Socialinės žiniasklaidos rinkodara – pardavimų skatinimas socialinės žiniasklaidos svetainėse. Daugelis bendrovių reklamuoja savo produktus skelbdami dažnus atnaujinimus ir teikdami specialius pasiūlymus per savo socialinės žiniasklaidos profilius.

Mobiliosios reklamos – reklamos kopija pateikta mobiliuosiuose įrenginiuose, tokiuose kaip išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. Mobiliosisos reklamos gali būti statinės formos ar raiškiosios medijos vaizdo skelbimai, SMS (trumpųjų žinučių paslauga) ar MMS (vaizdo žinučių paslauga) skelbimai, mobiliosios paieškos skelbimai, skelbimai mobiliems pritaikytose svetainėse, arba skelbimai pritaikyti programėlėms arba žaidimams (pavyzdžiui kaip tarpiniai skelbimai, „advergaming“, ar programėlių reklamos). Pramonės grupės, kaip antai Mobile Marketing Association bandė standartizuoti mobiliųjų skelbimų specifikacijas, tačiau nieko panašaus neišėjo pasiekti, kaip IAB organizacijai dėl bendrų reklamos ypatumų internete.

Mobiliosios reklamos rinka sparčiai auga dėl kelių priežasčių. Šiuo metu yra daugiau mobiliųjų įrenginių nei kompiuterių, pagerėjo ryšio greitis (kuris, be kita ko, leidžia skelbimams būti pateiktiems greitai ir pasitelkiant raiškiąsias medijas), pažengė į priekį ekrano raiška, mobiliųjų tinklalapių leidėjai vis labiau prisitaiko prie rinkos poslinkių, vartotojai mobiliuosius įrenginius naudoja vis dažniau. Interactive Advertising Bureau prognozuoja tolesnį mobiliosios reklamos augimą, kurį paskatinti tikslesnis vartotojo vietos nustatymas. 2014 metais liepos mėnesį „Facebook“ pranešė reklamos pajamas už birželio 2014 metų ketvirtį 2,68 milijardų dolerių, kurių 67 procentais daugiau nei 2013 metų antrąjį ketvirtį. Iš to, mobiliosios reklamos pajamos sudarė apie 62 procentus, kuris išaugo iš praėjusių metų 41 procento.

Elektroninio pašto reklama – reklamos kopija apimanti visą elektroninį pašto turinį arba elektroninio pašto pranešimų dalį. Elektroninio pašto rinkodara gali būti nepageidaujama, tokiu atveju siuntėjas gali suteikti gavėjui galimybę atsisakyti būsimų laiškų, arba jis gali būti išsiųstas su gavėjo išankstiniu sutikimu. 

Skirtingai nei statistinių pranešimų, pokalbių reklama remiasi realaus laiko reklamos žinučių išsiuntimu vartotojams tam tikrose svetainėse. Tai daroma naudojant realaus laiko pokalbių programine įranga ar sekant programoms, kurios būna įdiegtos tam tikrose interneto svetainėse ir kurias prižiūri svetainės aptarnaujantis personalas. Ištikrųjų tai yra elektroninio pašto reklamos poaibis, bet kitoks, dėl laiko tarpo. 

Internetinė klasifikuojama reklama – reklama, kuri paviešinta internete, konkrečių produktų ar paslaugų sąraše. Pavyzdžiui, apima internetinių darbo skelbimų, internetinių nekilnojamojo turto skelbimų, automobilių skelbimų, interneto įmonių katalogų ir interneto aukcionu pagrįstus sąrašus. „Craigslist“ ir „eBay“ yra du garsūs tiekėjai internetiniame klasifikuojamame sąraše.

„Adware“ yra programinė įranga, kuri, kartą įdiegta, automatiškai rodo reklamas naudotojo kompiuteryje. Skelbimai gali pasirodyti pačioje programinėje įrangoje, rodomi aplankytuose vartotojo tinklapiuose, ar iššokančiuose languose. „Adware“ įdiegta be vartotojo sutikimo yra kenkėjiškų programų tipas.

Partnerystės marketingas apima trečiųjų šalių reklamuotojus, kurie nukreipia potencialius klientus. Trečiųjų šalių reklamuotuojai gauna pajamas už jų produktų reklamavimą ir pardavimus. Partnerystės marketingas nukreipia srautą į partnerių tinklus ir kai pageidaujamas veiksmas yra atliekamas tų lankytojų, partneriai uždirba komisinius. Šie pageidaujami veiksmai gali būti elektroninio pašto pateikimas, paskambinimas, internetinės formos užpildymas arba internetinio užsakymo baigimo patvirtinimas. Taip pateikiami „Amazon“ produktų pasiūlymai iš trečiųjų šalių ir pan.

Turinio rinkodara – rinkodara, kuri apima nemokamą, įdomios žiniasklaidos turinio kūrimą ir dalijimąsi, siekiant pritraukti naujų klientų ir išlaikyti esamus. Ši informacija gali būti pateikiama įvairiais formatais, įskaitant tinklaraščius, socialinių tinklų naujienas, reklaminius filmus, spausdintas knygas, žurnalus, elektronines knygas, infografikus ir kt. Pvz., Vilniaus maratono žurnalas.

Interneto rinkodaros platforma (angl. OMP) – platforma, apjungianti daug paslaugų: optimizavimo paieškos sistemos (angl. SEO), ryšių su klientais valdymo (angl. CRM) komplekto ir turinio valdymo sistemos (angl. CMS) įrankius. „Ebay“ ir „Amazon“ yra pasitelkiami kaip internetinės rinkodaros ir logistikos valdymo platformos. Socialinėse žiniasklaidos tinkluose, mažmeninės interneto rinkodaros sprendimai taip pat naudojami. Internetinės verslo rinkodaros platformos tokios, kaip „Marketo“, „Aprimo“, „MarketBright“ ir „Pardot“ buvo nupirktos didžiųjų IT bendrovių („Eloqua-Oracle“, „Neolane-Adobe“ ir „Unica-IBM“).

Reklamuotojai ir leidėjai naudoja daug įvairių kompensavimo metodų. 2012 m. reklamuotojai sudarė 32 % visų sandorių atsižvelgdami tik į reklamos įspūdžius, 66 % visų sandorių sudarė atsižvelgdami į tam tikrus vartotojo įsitraukimo rodiklius (reklamos paspaudimus, prekių įsigijimus) ir 2 % visų sandorių sudaryti remiantis tiek reklamų įspūdžiais, tiek pastaraisiais veiksniais.

Mokestis už tūkstantį peržiūrų, tai reiškia, kad reklamuotojai moka už kiekvieną tūkstantį savo parodytų reklamų ekrane, per kurias siunčia tam tikras žinutes potencialiems klientams. Internetiniame kontekste, skelbimų rodymai dažnai yra vadinami „įspūdžiais“. Kartais „įspūdžiais“ neužskaitomi, kai rodomi jau tam pačiam galimam klientui.

Leidėjai naudoja įvairias gudrybes, siekdami padidinti puslapių peržiūras, pavyzdžiui, padalydami turinį per kelis puslapius, pakartotinai „perspausdindami“ kitos svetainės turinį, naudodami sensacingus pavadinimus ar paskelbdami bulvarinio, seksualinio pobūdžio turinį.

Šiuo atveju dažnai sukčiaujama, būna įdarbinami įvairūs botai, kurie bando atkartoti tikro žmogaus veiksmus ir tokiu būdu stengiamasi pagražinti svetainės lankomumo statistiką.

Mokestis už paspaudimą, tai reiškia, kad reklamuotojams sumoka pinigus kiekvieną kartą, kai vartotojas paspaudžia ant reklamos. Tokios reklamos veiksmingos tuomet, kai reklamuotojai nori klientų srautų savo svetainėse, bet tai mažiau pasitarnauja didinant prekės ženklo žinomumą.

Be to, ne visi vartotojų paspaudimai yra naudingi reklamuotojams. „GoldSpot Media“ pranešė, kad iki 50 % vartotojų ant tokių reklaminių juostų tiesiog atsitiktinai paspaudė arba paliko reklamuotojo svetainę iš karto po apsilankymo.

Mokestis už vieno vartotojo susidomėjimą, taip siekiama nustatyti ar vartotojas iš tikrųjų pamatė ir skelbimą, ar juo susidomėjo.

Mokestis už vaizdo reklamų peržiūrą. „Google“ ir „TubeMogul“ taiko šį standartizuotą rodiklį. Toks rodiklis naudojamas „YouTube“ reklamos kampanijose.

Mokestis už programėlės įdiegimą – kompensacijos metodas už programėlių įdiegimą ir jų parodymą išmaniuose telefonuose. Atseikėjama tik programėlės įdiegimo atveju.

Rinkodaroje gali būti atsilyginama ir tokiu atveju, kai būna kliento nupirkta prekė. Tuomet atsilyginama ne vienam reklamuotuojui už reklamos įspūdžius, nes dažniausiai prireikia daug reklaminių įspūdžių, kol prieinama prie prekės ar paslaugos įsigijimo apsisprendimo.

Mokestis už veiksmą ar mokestis už įsigijimą – reiškia, kad reklamuotojas moka už vartotojų skaičių, kurie atlieka norimą veiksmą, pavyzdžiui, įsigyja pirkinį ar užpildo registracijos formą. Veiksais grįsta kompensacija taip pat gali įtraukti pajamų pasidalijimą, kur leidėjai uždirba procentus iš reklamuotojo pelno kaip skelbimo rezultato. Veikla grįsta kompensacija sumažina nepavykusių reklamų riziką perkeldama atsakomybę leidėjams. 

Pastovauss mokesčio kompensacija reiškia, kad reklamuotojai moka pastovią kainą už internetinių skelbimų pristatymą, paprastai per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo skelbimo matomumo ar vartotojų reakcijos į jį. Vienas iš pavyzdžių yra kaina už parą, kai reklamuotojai moka pastovią kainą publikuoti skelbimą dienai nepriklausomai nuo įspūdžių patenkinimo ar paspaudimų ant skelbimo.

Žemos elektroninio komunikavimo kainos sumažina reklamų rodomų internete kainas palyginti su ne internetiniais skelbimais. Reklama internete ir ypatingai socialinėje žiniasklaidoje suteikia galimybę santykinai mažomis kainomis reklamuotojams sudominant dideles žmonių grupes. Reklama internete duoda didesnę grąžą palyginus su kitos žiniasklaidos priemonės.

Reklamuotojai internete gali rinkti duomenis apie savo skelbimų efektyvumą, pavyzdžiui, potencialios auditorijos dydį arba faktinės auditorijos reakciją, pažiūrėti kaip lankytojos pasiekė jų reklamą, ar reklama padarė įtakos pardavimams ir ar skelbimas iš tikrųjų buvo išvystas lankytojų. Tai padeda reklamuotojams internete laikui bėgant pagerinti savo reklamines kampanijas.

Reklamuotojai turi daug būdų pristatyti savo reklaminius pranešimus, įskaitant galėjimą perteikti reklaminius pranešimus paveikslėliais, vaizdo, garso įrašais ir nuorodomis. Skirtingai nuo daugelio ne internetinių skelbimų, reklama internete, taip pat gali būti interaktyvi. Pavyzdžiui, kai kurie skelbimai leidžia vartotojams užpildyti užklausas arba leidžia vartotojams sekti reklamuotojus socialiniuose tinkluose. Interneto skelbimai gali net įtraukti žaidimus.

Leidėjai gali pasiūlyti reklamuotojams galimybę pasiekti tikslines auditorijas. Reklama internete rodoma atsižvelgiant į naudotojo geografiją. Reklamuotojai gali pritaikyti kiekvieną skelbimą konkrečiam vartotojui atsižvelgiant į atstesnius jo veiksmais. Reklamuotojai taip pat gali stebėti, ar lankytojas jau matė tam tikrą reklamą, gali sumažinti pernelyg dažną reklamos kartojimą.

Reklama internete gali pasiekti pasaulinę rinką, be to, internetinė reklama daro įtaką ne tik internetiniams pardavimams.

Kai reklamos dizainas yra baigtas, reklama internete gali būti naudojama iškart. Internetinių reklamų skelbimui nereikia būti susietam su leidėjo publikacijos grafiku. Be to, interneto reklamuotojai gali modifikuoti ar pakeisti reklamos kopiją greičiau nei ne internetines kopijas.

Pagal Jungtinių Valstijų Senato tyrimą, dabartinė internetinės reklamos rinka pažeidžia vartotojų saugumą ir privatumą.

Tyrimai parodė, kad interneto vartotojai dažnai ignoruoja internetinių puslapių zonas, kurios galimai turi vaizdo reklamas (dar kitaip vadinamas kaip “aklumas reklaminėms juostoms”) ir ši problema yra didesnė internetinėje aplinkoje, nei kitoje žiniasklaidos sferoje. Kita vertus tyrimai rodo, kad net tos reklamos, kurias vartotojai ignoruoja, gali nesąmoningai paveikti vartotoją.

Yra daug būdų, kaip reklamuotojas gali permokėti už savo reklamą. Pavyzdžiui, paspaudimų apgaulė įvyksta, kai leidėjas ar trečia šalis paspaudžia (rankiniu ar automatiniu būdu) ant tokios reklamos be jokių ketinimų pirkti. Pavyzdžiui, paspaudimo apgaulė gali pasireikšti, kai konkurentas paspaudžia ant reklamos, kad išeikvotų savo priešininko reklamai skirtą biudžetą, arba kai leidėjas bando užsidirbti daugiau pajamų.

Paspaudimų apgaulė itin siejasi su pornografijos puslapiais. 2011-ais metais, tam tikros apgaulingos pornografijos žiniatinkliai paleido daugybę paslėptų puslapių kiekvieno lankytojo kompiuteryje, priversdami lankytojų kompiuterius paspausti ant šimtų apmokamų nuorodų be lankytojo žinios.

Kaip ir su ne internetinėmis publikacijomis, internetinių publikacijų paspaudimų sukčiavimas gali pasireikšti, kai leidėjai pervertina reklamų parodymų skaičius. Siekiant kovoti su paspaudimų sukčiavimu, keletas leidybos ir reklamos pramonės asociacijų vysto metodus, kaip patikimai apskaičiuoti interneto paspaudimus.

Kadangi vartotojai turi skirtingas operacines sistemas, naršykles ir kompiuterine technika (įskaitant mobiliuosius įrenginius ir skirtingus ekrano dydžius), interneto reklamos gali pasirodyti vartotojams skirtingai nuo to, kaip reklamuotojas numatė, arba skelbimai gali būti rodomi visiškai netinkamai. 2012 m „comScore“ tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai 31 % reklamų nebuvo iš dalies ar visiškai matomos. Raiškiosios medijos reklamos sukuria dar daugiau suderinamumo problemų, nes kai kurie kūrėjai gali naudoti konkuruojančią (ir išskirtinę) programinę įrangą, siekiant perteikti skelbimus („HTML5“ ir „Adobe Flash“).

Be to, reklamuotojams gali kilti teisinių problemų, jei teisiškai reikalaujama informacija nėra iš tikrųjų rodoma vartotojams, net jei tas nesklandumas yra dėl technologinio heterogeniškumo. Jungtinėse Amerikos Valstijuose, Fedaralinė Prekybos Komisija išleido keletą gairių, nurodant, kad tai reklamuotojų atsakomybė užtikrinti, kad skelbimai būtų rodomi be jokios užslėptos informaciją, nepriklausomai nuo vartotojų naudojamų technologijų.

Reklamų blokavimas arba filtravimas, reiškia, kad reklamos nerodomos vartotojui, nes vartotojas naudoja technologiją neleidžiančia reklamai pasirodyti ekrane. Daugelis naršyklių automatiškai blokuoja nepageidaujamas iššokančias reklamas. Kitos programinės įrangos arba naršyklės neturinčios reklamos blokotuojų, taip pat gali blokuoti skelbimus, arba blokuoti elementus puslapyje, kurių elgesiui yra būdingų reklamos charekteristikų (Pvz. HTML5 automatinis garso ir vaizdo paleidimo blokavimas). Maždaug 9 % visų interneto puslapių peržiūrų ateina iš naršyklių su įdiegta reklamų blokavimo programinė įranga, ir kai kurie leidėjai turi 40 % ir daugiau lankytojų, kurie naudoja reklamos blokatorius.

Kai kurios interneto naršyklės siūlo privatumo režimus, kurie vartotojams leidžia paslėpti informaciją apie save nuo leidėjų ir reklamuotojų, ištrinti slapukus po kiekvienos sesijos ar privačiai naršyti internetą. Tokiu atveju nukreipiamosios reklamos nebepasiteisina.

Leidėjų ir reklamuotojų surinkta informacija apie naudotojus sukėlė vartotojų susirūpinimą dėl jų privatumo. 60 % interneto vartotojų, jei jiems būtų suteikta galimybė, naudotų technologiją. užkertančią kelią informacijos rinkimui. „Gallup“ teigia, kad daugiau nei pusė visų „Google“ ir „Facebook“ vartotojų yra susirūpinę dėl savo privatumo.

Dauguma interneto vartotojų turi slaptas abejones dėl jų elgsenos šnipinėjimo. Sekdami vartotojų internetinius veiksmus, reklamuotojai ganėtinai gerai sugeba suprasti vartotojus. Reklamuotojai dažnai naudoja tokią technologiją kaip tinklo blakes ir iš naujo atsikuriančius slapukus, kad sugebėtų dar geriau sekti vartotojus. 2011 m. “Harris Interactive” tyrimas parodė, kad daugiau nei 50 % interneto vartotojų turėjo neigiamą įspūdį apie jų elgesio šnipinėjimą, ir 40 % bijojo, kad jų asmenine identifikuojama informacija buvo pasidalinta su reklamuotojais be jų sutikimo. Vartotojai gali būti ypač neramūs dėl jų jautrios informacijos pasidalijimo (pvz., pajamos ar sveikatos būklė).

Sukčiai gali pasinaudoti vartotojų sunkumais, patikrinančiais internetinės asmenybės tapatumą, privedančiais prie machinacijų kaip „phishingas“ (kur apgaulingi elektroniniai laiškai atrodo identiškai laiškams nuo žinomų prekės ženklų) ir pasitikėjimo schemos kaip Nigerijos “419” apgaulė. 2012-aisiais internetinių nusikaltimų nusiskundimų centras gavo 289 874 nusiskundimų, iš kurių vartotojų nuostoliai bendrai siekia virš puse milijardo JAV dolerių, ir kurių dauguma nutiko dėl apgaulingų skelbimų.

Vartotojai taip pat susiduria su žalingos programinės įrangos pavojais, t. y. „malvertising“, kai žalinga programinė įranga siejama su internetine reklama. „Cisco“ 2013 m. kasmetinis Saugumo Pranešimas atskleidė, kad 182 kartus labiau tikėtina, kad paspaudimas ant reklamų įdiegs virusą vartotojo kompiuteryje nei ieškant pornografijos internete. Pavyzdžiui, 2014 m. rugpjūčio mėnesį „Yahoo“ reklaminis tinklas kaip pranešama pastebėjo tam tikro tipo “Cryptolocker” “ransomware” infekcijos atvejus. 

Pigus internetinės reklamos skleidimas daro įtaką elektroniniam brukalui, ypač didelio masto brukalų siuntinėtojams. Buvo paskelbta kova su brukalais, dedamos pastangos pradedant nuo juodųjų sąrašų sudarymų iki reguliuojamųjų žymėjimų patenkinančių filtrų sukūrimo, bet dauguma tų bandymų turi nepalankius šalutinius padarinius, tokius kaip klaidingas filtravimas.