Sapieginė
Sapieginė | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
54°42′25″š. pl. 25°20′06″r. ilg. / 54.707°š. pl. 25.335°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Antakalnio seniūnija | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Сапежинскiе Рвы |
Sapieginė – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, šalia Antakalnio, Antakalnio–Sapieginės kalvyno šiaurės rytuose, iš šiaurės prieina Šveicarijos miško parkas. Priklauso Pavilnių regioniniam parkui. Išlikęs vandens rinkimo griovių kompleksas. Link Barsukynės (10 km) ir Belmonto (6 km) veda pažintiniai pėsčiųjų takai. Išlikę Antakalnio bunkeriai (prie Sapieginės erozinis atragio); bunkeriuose įsikūrusi viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų Lietuvos pietryčiuose.[2] Veikia Nacionalinis kraujo centras, vaikų namai, „Žalgirio“ sporto draugijos bazė.
Rytinė Sapieginės dalis, išsibarsčiusi erozinėse Pavilnių parko griovose, vadinama Iškartomis. Ten įsteigtas Iškartų kraštovaizdžio draustinis. Rytuose pereina į Rokantiškes, pietuose į Lyglaukius.
Sapieginę aptarnauja 15 (Žolyno st.), 114 ir 115 (Bistryčios st.) nr. autobusai.
Istorija
redaguotiNuo XVI a. priklausė didikams Sapiegoms. 1905 m. Mickūnų valsčiaus Sapieginės gyvenvietėje gyveno 348 žmonės.[3]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Sapieginė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- Sapieginė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 159 psl.
- Sapieginė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 626