Radiologija

Radiologija – biologijos ir medicinos mokslų šaka, tirianti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai, jos panaudojimą medicinoje, technikoje, agronomijoje, paleontologijoje, fizikoje, dailėtyroje, statybos pramonėje ir kitur.^[1]

Skirstoma į šias disciplinas:

• medicininę radiacinė fizika ir technika,
• rentgenologiją,
• radionuklidinė diagnostika,
• radiacinė higiena,
• radiobiologiją,
• spindulių terapiją.^[1]

Radiologijos pradininkais laikomi – Vilhelmas Rentgenas, 1895 m. atradęs rentgeno spindulius, ir Antuanas Henris Bekerelis, 1896 m. atradęs urano radioaktyvumą.

Medicininė radiologija prasidėjo nuo radiografijos, tačiau šiandien mokslas apima visus būdus, kuriais gaunamas vaizdas, tame tarpe ir nenaudojančius elektromagnetinės spinduliuotės (pvz., ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografija), taip pat kompiuterinę tomografiją, fluoroskopiją ir branduolinę mediciną, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją.

1896 m. Vilniaus medicinos draugijos posėdyje Sankt Peterburgo universiteto fizikos laboratorijos darbuotojas A. Geršunas perskaitė pranešimą apie rentgeno spindulius, pademonstruodamas, kaip atliekama plaštakos su įstrigusia adata rentgenograma. Pirmąjį rentgeno kabinetą Lietuvoje 1896 m. atidarė F. Dembovskis Vilniuje. P. Kalvaitytės duomenimis, 1922 m. Lietuvoje veikė 6 rentgeno aparatai.^[1]