Popmuzika

Šis straipsnis yra apie muzikos stilių POP, o ne apie populiariąją muziką. Apie pastarąją žiūrėkite Populiarioji muzika

Popmuzika (arba pop) – viena iš didžiausių populiariosios muzikos dalių, susidariusi XX amžiuje iš liaudies dainų ir šokių, kuriems padarė įtaką „popkultūros“ judėjimas. Plačiąja prasme popmuzika gali būti tapatinama su visa populiariąja muzika, nekreipiant dėmesio į jos specifinį stilių, turintį savo požymių ir muzikos skambesį, tačiau siauresne prasme popmuzika vadinama komercinė, nesudėtinga muzika (pirmiausia „popdaina“), skirta didelei auditorijai.^[1]

Popmuzika paprastos, lengvos ritmikos. Popmuzikos kūrinių eilės banalios (įprastos temos: meilė, jausmai), dažnai kartojami tie patys žodžiai, priedainio melodija kartais labai kontrastuoja su likusiu tekstu. Dainų tematika ir vartojami žodžiai kartojasi iš dainos į dainą. Popmuzika orientuota į mases, nederinama prie specifinių muzikinių skonių ar profesionalumo.

Popmuzikos atsiradimas siejamas su muzikos komercializacija (popindustrija), prasidėjusia JAV XX a. 3-ajame dešimtmetyje, nors dar amžiaus pradžioje aukštesnieji visuomenės sluoksniai mėgavosi lengvojo žanro muzika – vodeviliais, operetėmis, valsu.^[2] Tada pradėti masiškai tiražuoti džiazo, kantri ir bliuzo kūriniai, išpopuliarėjo tokie atlikėjai kaip Luisas Armstrongas, Ela Ficdžerald, Frenkas Sinatra. Ankstyvojoje popmuzikoje vyravo sentimentalios ir lėtos baladės. Kitas svarbus popmuzikos raidos etapas buvo rokenrolo iškilimas XX a. 6-ajame dešimtmetyje (Bilas Heilis, Elvis Preslis, Džeris Li Liuisas). Tada didelę įtaką popmuzikos raidai padarė soulo ir gospelų harmonija, džiazas, kantri ir roko instrumentuotė, klasikinės muzikos orkestruotė, šokių muzikos tempas, hip hopo ritminiai elementai.^[1] Didžiojoje Britanijoje vietoje popmuzikos dažnai buvo vartojama beat muzikos sąvoka.

Popmuzikos plėtrą nulėmė ypač po II pasaulinio karo pradėjęs didėti radijo naudojimas, televizija, geresnė įrašymo ir įrašų saugojimo technologija (plokštelės, kasetės).

Popmuzikos ribos nėra griežtai apibrėžtos. Dažnai po „pop“ terminu patenka ir poproko, roko, šokių, disko, elektroninės muzikos kūriniai. Kaip popmuzikos požanriai gali būti išskirti europop, synthpop, electropop, dance pop ir kt.^[1] XXI a. į popmuziką įsiliejo sunkusis metalas, fankas, hiphopas, vadinamoji pasaulio etninė muzika.^[2] Popmuzika tapo vyraujančia tarptautine subkultūros dalimi, nors kiekvienas regionas ar valstybė turi savo popmuzikos formų, charakteristikų.^[1]

Popmuzika Lietuvoje paplito tarpukariu – žymiausi jos atlikėjai buvo Antanas Šabaniauskas, Danielius Dolskis. LTSR laikais popmuzikoje vyravo estradinė muzika, šlageriai – tokią muziką atlikdavo vokaliniai instrumentiniai ansambliai „Nemuno žiburiai“, „Kopų balsai“, „Nerija“, „Vilniaus aidai“, atlikėjai Nijolė Ščiukaitė, Stasys Povilaitis, Aleksas Lemanas, Nelė Paltinienė.^[1] XX a. pab.–XXI a. pr. popmuzika pynėsi su kitais muzikos žanrais (roku – „Foje“, „Biplan“), išpopuliarėjo merginų („Yva“, „69 Danguje“), vaikinų („B’Avarija“, „Pikaso“) grupės, spartėjo komercializacija. Nuo XXI a. dalis popmuzikos atlikėjų pradėjo kurti dainas anglų kalba.