Pistoletas

Pistoletai skirstomi pagal kelis kriterijus:

a) pagal parako padegimo būdą – dagtiniai, titnaginiai, kapsuliniai, šovininiai; b) pagal užtaisymo kelią vamzdžio atžvilgiu – užtaisomi pro vamzdžio priekį, užtaisomi pro vamzdžio galą (drūtgalį); c) pagal šūvių (šovinių) skaičių (kiek kartų galima iššauti visiškai užtaisius pistoletą) – vienšūviai, dvišūviai, daugiašūviai; d) pagal vamzdžių skaičių – vienvamzdžiai, dvivamzdžiai, trivamzdžiai, keturvamzdžiai, su sukamais vamzdžiais (su besisukančiu vamzdžių bloku); e) pagal lizdus tipą – tiesiog pistoletai (vienam lizdui – vienas vamzdis) ir revolveriai (vienas vamzdis ir daug lizdų su šoviniais būgne); f) pagal užtaisymo ir iššovimą (dėtuviniai pistoletai):

• paprasti (šovinys į lizdą įstumiamas ir iššaunama atskirais veiksmais),
• savitaisiai (šovinys į lizdą įstumiamas panaudojant parako dujų energiją, iššaunama atskiru veiksmu),
• automatiniai (šovinys įstumiamas į lizdą ir iššaunama automatiškai, panaudojant parako dujų energiją).

Viena iš hipotezių teigia, kad žodis pistoletas kilęs iš slavų kalbų: vid. pranc. pistole iš vid. vok. aukšt. pischulle, pischol, pischczal, iš ček. pištal 'vamzdis; dūdelė; švilpynė' (kaip ir rus. пищаль 'arkebūzos tipo šaudyklė').^[1]

Kita hipotezė teigia, kad pranc. pistolet kilo iš it. pistola, o šis – iš Italijos miesto Pistoja pavadinimo (nes šiame mieste dirbo vienas iš ginklininkų, ėmusių gaminti pirmuosius pistoletus).

Trečia hipotezė teigia, kad pistolet yra grynai prancūziškas žodis, nes kilęs iš vid. pranc. pistallo 'balno priekis, priekinis lankas' (raiteliai, ginkluoti pistoletais, juos laikydavo dėkluose, tvirtinamose prie balno priekinės dalies).

Vienas paprastų būdų padidinti šaudymo spartą – padidinti vamzdžių skaičių. XIX a. Š. Amerikoje labai populiarūs buvo dvivamzdžiai derindžeriai (derringer) ir pistoletai „revolveriškais“ vamzdžiais (pepper-box). Derindžeriai naudojami dar ir dabar. Pepper-box’ai buvo išrasti apie 1830 m. ir skirti civiliams. Jie panašūs į revolverius, tačiau turi keletą vamzdžių, kurių kiekvienas turi savo lizdą. Sparčiai paplito Britanijoje ir kai kur Europoje. Ėmė nykti apie 1850 m., kai atsirado tikrieji revolveriai, kurie buvo žymiai patogesni.

Nuo pepper-box'ų skiriasi tuo, kad turi vieną vamzdį, o šoviniai dedami į cilindriniame bloke (būgne) esančius lizdus. Kiekvienas šovinys yra savame lizde, ir prieš šaunant būgnas pasisuka taip, kad lizdas su šoviniu atsistoja ties vamzdžiu, ir tuomet galima šauti. Būgne būna nuo 5 iki 10 lizdų – t. y., revolveris gali būti nuo penkiašūvio iki dešimtšūvio. Revolveriai tradiciškai laikomi paprastesniais ir patikimesniais už užsitaisančius pistoletus.

Šoviniai būna dėtuvėje, kuri paprastai būna pistoleto rankenoje. Iššovus parako dujų energija ne tik išmeta iš vamzdžio iššautą tūtą, bet ir užtaiso skeliamojo mechanizmo spyruoklę, spyna grįždama į priekinę padėtį įstumia į šovinio lizdą naują šovinį iš dėtuvės. Vėl iššaunama nuspaudus nuleistuką. Šių pistoletų pranašumas lyginant su revolveriais – didesnė dėtuvės talpa (iki 20, o kartais daugiau šovinių).

Pistoletai, skirti šaudyti viena ranka, galintys šaudyti serijomis. Automatiniai pistoletai (pvz., Glock 18, APS ir kt.) ginkluotėje yra palyginti reti, kadangi šaudant serijomis sumažėja taiklumas, o ir šoviniai dėtuvėje greitai pasibaigia. Todėl jei reikia nedidelio ginklo, šaudančio serijomis, paprastai naudojami pistoletai kulkosvaidžiai. Daugelio automatinių pistoletų taiklumą galima padidinti, pvz., prisegus kietą pistoleto dėklą, kuris tampa buože – pistoletą galima atremti į petį. Pistoletas Beretta 93R turi papildomą atlenkiamą priekinę rankeną. Daugelyje šalių civiliams draudžiama turėti automatinių ginklų, tarp jų – ir pistoletų.

 

Tai specialiai sukonstruoti pistoletai, kurių mechanizmas ir specialūs šoviniai užtikrina itin tylų šaudymą. Skirti diversantams ir žvalgams. Pvz., rusiškas pistoletas PSS (ПСС), naudojantis specialius begarsius šovinius SP-4 7,62x42 mm (СП-4). Šaunant parako degimo dujos lieka gilzėse, todėl šūvio garso nėra. Kadangi kulkos greitis ikigarsinis, nebūna ir garso bangos. Kiti du rusiški begarsiai pistoletai MSP 7,62x35 mm (МСП) ir S4M 7,62x62,8 mm (С4М) yra derindžerio tipo.

 

Specialiai sukonstruoti pistoletai, šaudantys specialiais šoviniais. Pvz., TSRS Vladimiro Simonovo sukonstruotas ir 1971 m. priimtas ginkluotėn povandeninis pistoletas SPP-1 (СПП-1). Tai keturvamzdis pistoletas, naudojantis specialius šovinius SPS 4,5x39 mm (СПС 4,5x39 mm), kurių ilgos kulkos primena strėles. Po vandeniu kulka lekia iki 11-17 m, o ore kulka nestabilizuojama, tad visiškai neefektyvi. Pistoletas užtaisomas prie vamzdžių drūtgalių prijungiant keturių šovinių dėtuvę, kuri, iššaudžius šovinius, išimama kartu su gilzėmis.

 

Lygiavamzdžiai pistoletai, iššaunantys signalines ir/ar šviečiančias raketas. Paprastai vienšūviai, užtaisomi atlaužus vamzdį, vienu šoviniu.

 

Lygiavamzdžiai pistoletai, šaudantys raudonojo lazerio bangas ir naudojamas šiuolaikinės penkiakovės sporto varžybose.

 

Didelio kalibro pistoletai, kuriais galima iššauti specialų šovinį su granata. Granata gali būti kalibrinė ar superkalibrinė (granata netelpa į vamzdį, nes jos kalibras didesnis nei vamzdžio kalibras).

Pistoletai dažnai gali būti papildyti priedais, pagerinančiais pistoleto galimybes – optiniais ir lazeriniais taikikliais (tvirtinamais virš vamzdžio), taktiniais šviestuvėliais (tvirtinami po vamzdžiu).

•  
  Lefaucheux revolveris (1865-70)
•  
  Smith & Wesson Model 60
•  
  Nagant M1895
•  
  Debut 20ème
•  
  Dreyse M1907
•  
  Vokiškas pistoletas Luger (kitaip – P08 Parabellum)
•  
  Colt M1911A1
•  
  Beholla pistoletas
•  
  TT pistoletas
•  
  Makarovo pistoletas
•  
  PSM
•  
  MAG-95