Pieno rūgštis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – sutvarkyti šaltinius Jei galite, sutvarkykite. |
| Pieno rūgštis | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| D/L-pieno rūgštis, (R)-pieno rūgštis | |
| CAS numeris | [50-21-5], L: [79-33-4], D: [10326-41-7], D/L: [598-82-3] |
| Cheminė formulė | C3H6O3 |
| Molinė masė | 90,08 g/mol |
| SMILES | CC(0)C(=0)0 |
| Rūgštingumas (pKa) | 3,85 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | L: 53 °C, D: 53 °C, D/L: 16,8 °C |
| Virimo t° | 122 °C @ 12 mmHg |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Pieno rūgštis (jos druskos – laktatai) – organinė rūgštis, dalyvaujanti įvairiuose biocheminiuose procesuose. Tai bespalvis arba gelsvos spalvos skystis, turintis būdingą rauginto pieno kvapą.[1] Pieno rūgštį pirmąkart išskyrė švedų chemikas Karlas Vilhelmas Šėlė (Carl Wilhelm Scheele) 1780 m. Maisto produktų sudėtyje žymima E numeriu E270.
Pieno rūgštis ir fizinis krūvis
redaguotiPieno rūgštis gaminasi raumenyse esant intensyviam fiziniam krūviui, kai organizmas nebespėja aprūpinti raumenų deguonimi. Tuomet energija gaunama anaerobiškai skaidant gliukozę iki piruvato (glikolizė), kuris po to verčiamas laktatu. Paplitusi nuomonė, kad padidėjusi protonų koncentracija ląstelėse, raumenų nuovargis ir skausmas yra tiesiogiai susiję su pieno rūgšties koncentracijos padidėjimu, nėra teisinga. Iš tiesų tai lemia kiti su anaerobiniu skaidymu susiję procesai.
Didžioji dalis pieno rūgšties įprastai iš raumenų per kraują pernešama į kepenis. Čia dalis skaidoma iki anglies dvideginio ir vandens, kita dalis panaudojama gaminti gliukozei, kurią kraujas perneša atgal į raumenis.[2] Gliukozės gamyba iš pieno rūgšties vadinama gliukoneogeneze.
Pieno rūgštis maiste
redaguotiPieno rūgštis naudojama kaip konservantas, skonio stipriklis, rūgštingumo reguliatorius. Ji naudojama perdirbant mėsą kaip minkštinimo ir mėsos kvapo sustiprinimo priemonė. Pieno rūgštis taip pat padeda užkonservuoti daržoves, pavyzdžiui kopūstus, agurkus.[3]</ref> Pieno rūgštis padeda reguliuoti pH lygį, apsaugo nuo mikroorganizmų dauginimosi, prailgina produktų galiojimo laiką. Daugiausia jos randama raugintose daržovėse, jogurte, kefyre, sūriuose, rūkytoje žuvyje.[4]
Pieno rūgštis kosmetikoje
redaguotiPieno rūgštis priklauso AHA (Alfa Hidroksi Acid) rūgščių grupei ir yra naudojama kaip odos drėkiklis, valiklis ir tonizatorius. Ji suaktyvina odos regeneraciją bei kolageno ir elastino sintezę. Oda tampa skaistenė ir šviesesnė, ši rūgštis sprendžia paviršinių spuogų bei randų problemas.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ PIENO RŪGŠTIS 80% (E270 food grade) | Lerochem.eu
- ↑ Laktatas | ligos.lt
- ↑ PIENO RŪGŠTIS 80% (E270 food grade) | Lerochem.eu
- ↑ Kodėl pieno rūgštis dedama į maisto produktus? | Healthylife.lt
- ↑ PIENO RŪGŠTIS 80% (E270 food grade) | Lerochem.eu | PIENO RŪGŠTIS – SKAISČIAI IR STANGRIAI ODAI odapro.lt