Parnidžio kopa
55°17′30″ š. pl. 20°59′40″ r. ilg. / 55.29167°š. pl. 20.99444°r. ilg.
Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa į pietus nuo Nidos, Kuršių Nerijoje. Tai viena aukščiausių smėlio kopų Europoje.[1][2][3][4] Kopa yra iškilusi 52 m virš jūros lygio,[1][2][3][4] seniau jos aukštis siekė daugiau kaip 60 m.[1][2][3][4][5]
Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos arba Mirties slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių marias. Pietinė kopos dalis apželdinta kalnų pušimis.[6][7]
Parnidžio kopa įeina į baltųjų kopų masyvą. Šios kopos taip vadinamos dėl šviesų atspalvį smėlynams suteikiančio kvarco, kurio smėlyje yra nuo 85 iki 99 procentų.[1]
Parnidžio kopa nuolat slenka Kuršių marių link ir žemėja.[5] 1675–1854 m. čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai. 1955–1973 m. kopos smėlis užpylė gretimą pamario palvę ir dalį Nidos įlankos.[6]
Vietiniai gyventojai mano, kad kopos pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, nes kopa kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę.[8]
Ant kopos 1995 m. pastatytas saulės laikrodis; 1999 m. apgadintas uragano „Anatolijus“; 2011 m. atstatytas. Apie kopą veda 1,8 km Parnidžio pažintinis takas.
Pavadinimo reikšmė
redaguotiKopos pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie Nidos. Gyventojai kopos pavadinimą interpretuoja kaip „perėjusi per Nidą“.
Tokia interpretacija turbūt remiasi tuo, kad Parnidžio kopa priklauso Nidos baltųjų kopų buveinei – vienintelei vietai Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur yra išlikę pustomų kopų. Kopos juda vėjui pernešant smėlio daleles iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį. Smiltys, ridenamos vėjo, nerijoje keliauja smėlio vagelėmis ir sustoja užkliuvusios už augalų.[1][8]
Augalija ir gyvūnija
redaguotiKopoms būdinga smėlynų augalija; apylinkėse galima aptikti stambių varpinių augalų, tokių kaip pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria), smiltyninė rugiaveidė (Elymus arenarius), smiltininis lendrūnas (Calamagrostis epigejos). Šiems augalams tai itin gera terpė gyvuoti, kadangi lapai prisitaikę sulaikyti stiprius vėjo gūsius.[1] Dėka savo tvirtų šakniastiebių šie augalai sulaiko vėjo pustomą smėlį, todėl sukuriamoje užuovėjoje gali augti ir gležnesni augalai – skėtinė vanagė (Hieracium umbelliferum), baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus), baltijinė linažolė (Linaria loeselii), pajūrinis pelėžirnis (Lathyrus maritimus).[1]
Kraštovaizdžio apsauga
redaguotiDėl progresuojančios erozijos ir žmonių veiklos (neleistinas laipiojimas stačiais šlaitais) Parnidžio kopa vien 1984–2004 m. prarado maždaug 15 metrų aukščio.[5] Įvairūs atlikti matavimai liudija, kad vaikščiodami nuo leistinų takų nutolusiais šlaitais lankytojai išjudina smėlį,[9] dėl ko kiekvienais metais kopos aukštis ir toliau mažėja.[5]
Norėdama kuo ilgiau išsaugoti didžiąsias smėlio kopas, Nacionalinio parko direkcija Parnidžio kopos šlaitus išskyrė kaip vietą, kurioje vaikščioti griežtai draudžiama. 2014 m. buvo svarstoma viena iš galimybių: neleisti lipti kopos šlaitu iš karto, vos tik užlipus laiptais nuo Nidos pusės. Šios idėjos buvo atsisakyta dėl galimai didesnio kopos nutrypimo naujais, neleistinais takais. Nuspręsta pastatyti naują užtvarą iki medinio tako. Tvoros nubrėžta ribą, kuri žymi ribą, kur negalima kopti. Tokiu būdu yra sumažinamas tako plitimas į marių pusę.[10]
Parnidžio kraštovaizdžio draustinis
redaguotiSiekiant išsaugoti unikalių, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio išeigomis gamtinį kompleksą buvo įsteigtas Parnidžio kraštovaizdžio draustinis.[10] Jo plotas 168,90 hektarų. Draustinį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė.
Saulės laikrodis
redaguotiParnidžio kopos viršūnėje yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima matyti kopas, esančias Grobšto rage.[1][2][3][4]
Čia 1995 m. buvo pastatytas akmeninis, 3,8 m aukščio, 36 tonas sveriantis saulės laikrodis, kuris pagal krentantį saulės šešėlį, jo kryptį ir ilgį nusakydavo tikslų astronominį laiką.[11] Laikrodis 1999 m. uragano „Anatolijus“ buvo nugriautas.[2] 2011 m. laikrodis atstatytas. Naujojo laikrodžio autoriai Ričardas Krištapavičius ir Libertas Klimka.[12] Saulės laikrodis – tai 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Obeliskas buvo dekoruotas runų ženklais. Ant šalia jo iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis, iškaltos valandų ir pusvalandžių įraižos, taip pat po vieną kiekvienam mėnesiui, ir dar keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams.[13]
Pažintinis takas
redaguotiPietinėje Nidos dalyje tęsiasi 1,7 km Parnidžio pažintinis takas, kuriuo einant, matosi baltosios ir pilkosios kopos. Tako pradžia – Tylos slėnis. Slėnio pradžioje stovi koplytstulpis, pastatytas 1991 m., jis yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Taip pat prie marių stūkso beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą ir atskleidžianti Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.[8]
Skulptūra „Prieš vėją“
redaguotiParnidžio kopoje 2018 m. pastatytas paminklas filosofui Jean-Paul Sartre (aut. Klaudijus Pūdymas). Iš bronzos išlietą skulptoriaus kūrinį „Prieš vėją“ galima pamatyti einant pakeliui iki saulės laikrodžio. Prancūzų filosofai ir rašytojai J. P. Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje penkias dienas viešėjo 1965-ųjų vasarą. Skulptūra vaizduoja J. P. Sartre, žengiantį per smėlio kopas. Šalia skulptūros lietuvių ir prancūzų kalbomis užrašytos filosofo Nidoje ištartos frazės: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.[14]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 „Parnidžio kopa“. 2018. Suarchyvuotas originalas 2021-04-14. Nuoroda tikrinta 2021-03-20.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Peter Dragicevič; Leonid Ragozin; Hugh McNaughtan (2016). Lonely Planet Estonia, Latvia & Lithuania (anglų). p. 891. ISBN 978-17-60-34144-2.
{{cite book}}:|work=ignoruotas (pagalba) - ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Nicola Williams; Debra Herrmann; Cathryn Kemp (2003). Estonia, Latvia & Lithuania (anglų) (3 leid.). ISBN 978-17-40-59132-4.
{{cite book}}:|work=ignoruotas (pagalba) - ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Carolyn Bain (2009). Estonia, Lettonia e Lituania (ispanų). p. 399. ISBN 978-88-60-40463-3.
{{cite book}}:|work=ignoruotas (pagalba) - ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Kurische Nehrung – Sand, Sand und Himmel, Spiegel Online, 2004-09-03.
- ↑ 6,0 6,1 Parnidžio kopa. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta: 2022-12-27.
- ↑ Parnidžio kopa. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta: 2022-12-27.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 https://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/nida---unikalus-lietuvos-gamtos-stebuklas-1644256/
- ↑ Brana Vladisavljevic; Mark Baker; Greg Bloom (2019). Lonely Planet Eastern Europe (anglų). Lonely Planet. p. 507-508. ISBN 978-17-88-68710-2.
- ↑ 10,0 10,1 http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:22663592/datastreams/MAIN/content
- ↑ https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopa/11647
- ↑ Nidos Saulės laikrodžio jubiliejus
- ↑ http://www.lithuania.travel/lt/objektai/parnidzio-kopa-su-saules-laikrodziu-kalendoriumi-/488 Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/parnidzio-kopa-velkasi-nauja-ruba-1701131/