Obelija

Kitos reikšmės – Obelija (reikšmės).

Obelija – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Alytaus rajone, apie 6 km į šiaurę nuo Seirijų, Metelių regioniniame parke^[1].

Obelija
Obelija ties Mockonimis
Vieta	Alytaus raj.,  Lietuva
Plotas	5,75 km²
Kranto linijos ilgis	11,64 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	4,53 m
Didžiausias gylis	7,6 m
Įteka	Lydekinė, Obelytė (Peršėkė), O-1, 6 bevardžiai upeliai
Išteka	Peršėkė
Obelija
Koordinatės	54°16′57″ š. pl. 23°50′29″ r. ilg. / 54.28250°š. pl. 23.84139°r. ilg. / 54.28250; 23.84139
Vikiteka	Obelija

Ežeras elipsiško pavidalo, 4,7 km ilgio (iš šiaurės į pietus), 1,86 km pločio. Altitudė 109,3 m. Gylis siekia 7,6 m. Rytinis krantas lygus, aukštas (15–20 m), vakarinis vingiuotas, lėkštas. Dubens šlaituose yra 4 terasų liekanos. Šiauriniai ir pietiniai krantai pelkėti, pietinį galą iš vakarų ir rytų juosia Statiškės ir Obelijos miškai. Pietiniu ežero krantu eina riba su Lazdijų rajonu.

Dugnas gilėja į ežero vidurį, lygus, lėkštas, padengtas molingo bei karbonatingo dumblo sluoksniu, atabradas platus, smėlingas arba žvyringas. Atabrado plotis vakaruose iki 100 m, rytuose – 10–20 m, apaugęs nendrėmis, meldais. Kaip ir Dusios bei Metelio ežerai, Obelijos ežero guolis susidarė ištirpus ledo luistui. Vandens skaidrumas vasarą siekia 1,7–2,2 m.

Į Obeliją suteka Obelytė (Peršekė), Lydekinė, dar keletas upelių, šiaurėje išteka Peršėkė (Nemuno intakas).

Ežere gyvena 13 žuvų rūšių: karšiai, unguriai, lydekos, lynai, kuojos, raudės, karosai, ešeriai, aukšlės, plakiai, gružliai, dyglės, pūgžliai. 1952 ir 1957 m. įleista sazanų, nuo 1964 m. leista ungurių jauniklių, nuo 1967 m. – lydekų mailiaus. Taip pat įveista mizidžių ir gamaridų (žuvims).^[2]

Prie Obelijos ežero įsikūrę kaimai: Obelija, Seimeniškiai, Mockonys, Mankūnėliai, Obelninkai, Obelninkėliai. Rytinėje pakrantėje miške stūkso Obelijos piliakalnis. Vakarinėje pakrantėje veikia 3 kaimo turizmo sodybos.

Ežerėvardis Obelijà kildinamas nuo augalo pavadinimo obelis.^[3]