Nutukimas

Nutukimas – organizmo būsena, arba liga, kai žmogaus ar gyvūno kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui.

Nutukimas diagnozuojamas, kai kūno masė padidėja tiek, kad kūno masės indeksas tampa didesnis nei 30 kg/m².^[1] Būna ginoidinis, androidinis riebalų kaupimo tipas bei mišrus. Androidinis (pilvinis) nutukimas yra pavojingesnis ir kelia didesnę riziką sveikatai nei ginoidinis (klubų ir sėdmenų srities).^[2]

Didelis nutukimas gali sukelti ar sukelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Šią lėtinę ir kompleksinę ligą lydi padidėjusi mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto rizika.^[3] Tik 1–2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Greitai nutunkama valgant daug riebaus bei saldaus maisto. Antsvorį dažniausiai turi tie, kurie mažai juda ir suvartoja daugiau kalorijų nei jų reikia įprastoms organizmo funkcijoms palaikyti.^[1]

Daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje kenčia nuo nutukimo. Pasaulio sveikatos organizacijos apskaičiavo, kad 1990 m. pasaulyje buvo apie 226 mln. nutukusių suaugusiųjų, paauglių ir vaikų. 2022 m. šis skaičius išaugo iki 1,038 mlrd. Jie apskaičiavo, kad 2022 m. buvo nutukę 504 mln. suaugusių moterų ir 374 mln. vyrų. Tyrimo duomenimis, 2022 m. nutukę buvo apie 159 mln. vaikų ir paauglių. Tyrime teigiama, kad nuo 1990 m. vyrų nutukimo lygis padidėjo beveik tris kartus, o moterų – daugiau nei du kartus.^[3] 1990–2022 m. laikotarpiu nutukimo procentas tarp moterų išaugo nuo 8,8 iki 18,5 % ir tarp vyrų – nuo 4,8 % iki 14 %.^[4][5] Pastaraisias dešimtmečias stebimas nutukusių vyrų ir moterų dalies didėjimas ir Lietuvoje.^[6] Daugiausia nutukusių gyventojų buvo tarp 55–64 m. amžiaus grupės gyventojų, mažiausia tarp 18–24 m.^[7]