Mesapių kalba
Mesapių kalba | |
Kalbama | Apulija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 0 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
Kilmė | indoeuropiečių (?) mesapių |
Rašto sistemos | mesapių raštas |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | cms |
Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje. Ja šnekėjo japygų gentys – mesapiai, dauniai, peucetijai. Nėra sutariama dėl mesapių kalbos priskyrimo kuriai nors atšakai, bet linkstama ją gretinti su ilyrų kalbomis, įtraukiant į paleobalkanų kalbų grupę.[1] Nors kalbines sąsajas galima atrasti visiškai menkas, šį ryšį sustiprina archeologiniai duomenys.
Žinoma ~600 įrašų mesapių kalba.[2] Žymiausias yra Vasto įrašas, kurio vertimas gana skirtingas, nes tekstas neturi tarpų. Kalba buvo užrašoma mesapių raštu, kilusiu iš graikų rašto.
Pavyzdys
redaguotiVasto įrašo ištrauka: klohi(_)zis(_)thotoria(_)marta(_)pido(_)vastei(_)basta(_)veinan(_)aran(_)in(_)daranthoa(_)vasti
Vienas vertimų: "Klausyk, Dzeuse: Totorija Marta davė Bastos miestui savo laukus Darantojos vietovėje. "