Liudvinavo valsčius
54°29′š. pl. 23°21′r. ilg. / 54.48°š. pl. 23.35°r. ilg.
| Liudvinavo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Liudvinavas |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a.) | |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Marijampolės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Marijampolės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Marijampolės apskritis (1944–1950) |
Liudvinavo valsčius (rus. гмина Людвиново, lenk. gmina Ludwinów) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Liudvinavas.
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XVIII a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungtas Liudvinavas, netekęs miesto teisių, o keli kaimai perduoti Jonų valsčiui, Raudenio valsčiui ir Krosnos valsčiui.[1] Valsčius gyvavo ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, 1931 m. keli kaimai perduoti Marijampolės valsčiui.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[3] | 6111 | ||||
| 1923 m.[4] | 91 | 3546 | 682 | ||
| 1932 m. | 180 | 7185 | 15 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
239 | 10 apylinkių [6] | |||
Vadovai
redaguoti- Leonas Kalėda, 1932 m.[7]
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Avikilai | Avikilų seniūnija | - |
| Ąžuolynas | Ąžuolyno seniūnija | Ąžuolyno apylinkė |
| Bevardiškiai | Bavardiškių seniūnija | Bevardiškių apylinkė |
| Geležiniai | Geležinių seniūnija | - |
| Gulbiniškiai | Gulbiniškių seniūnija | Gulbiniškių apylinkė |
| Kūlokai | Kūlokų seniūnija | Kūlokų apylinkė |
| Liudvinavas | Liudvinavo seniūnija | Liudvinavo apylinkė |
| Padovinys | Padovinio seniūnija | Padovinio apylinkė |
| Pasūduonė | Pasudonės seniūnija | Pasūduonės apylinkė |
| Paželsviai | Paželsvių seniūnija | - |
| Plyniai | Plynių seniūnija | - |
| Šilavotas | Šilavoto seniūnija | Šilavoto apylinkė |
| Užgiriai | Užgirių seniūnija | - |
| Varnupiai | Varnupių seniūnija | Varnupių apylinkė |
| Želsva | Želsvos seniūnija | Želsvos apylinkė |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
redaguoti- Armoniškiai, k.
- Aštruliai, k.
- Avikilai, k.
- Balaikai, k.
- Baraginė, vs.
- Bukta, k.
- Būriškiai, k.
- Dalginė, k.
- Karalenkė, k.
- Kievinė, k.
- Kirkiliavas, k.
- Kūlokai, k.
- Liucinavas, k.
- Liudvinavas, k.
- Liudvinavas, mstl.
- Paežerėliai, k.
- Pabuktė, k.
- Pasūduonė, k.
- Prodobolė, k.
- Rėderiškiai, k.
- Starabūdiškiai, vs.
- Stebuliškės, k.
- Šilavotas, k.
- Šimuliai, k.
- Tarašiškiai, k.
- Triobiškiai, k.
- Turgalaukis, k.
- Ūdrupis, k.
- Ungurinė, k.
- Žaidogala, k.
- Želsva, k.
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 3546 žmonės:
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1806 ar 1808 | Kievinė | Antanas Tomas Bukota, filosofas, istorikas | 1876 |
| 1865 | Stebuliškės | Petras Matulaitis, gydytojas | 1900 |
| 1875 | Armoniškiai | Jurgis Kubilius, karininkas | 1961 |
| 1905 | Kūlokai | Kazys Boruta, rašytojas | 1965 |
| 1914 | Padovinys | Juozas Vincentas Danys, inžinierius | 2005 |
| 1914 | Zviniškiai | Jonas Kabelka, kalbininkas | 1986 |
| 1915 | Kūlokai | Jonas Boruta, inžinierius, rezistentas | 1996 |
| 1917 | Plyniai | Petras Brizgys, chemikas | 2018 |
| 1919 | Avikilai | Vytautas Kazlauskas, kunigas | 2008 |
| 1930 | Kumetiškiai | Rūta Jokubonienė, dailininkė tekstilininkė | 2018 |
| 1930 | Ūdrupis | Vytautas Blūšius, dirigentas, kompozitorius | 2019 |
| 1932 | Liūliškis | Vitas Labutis, kalbininkas | |
| 1944 | Skersabaliai I | Laima Keraitienė, agronomė, politikė | 2021 |
| 1946 | Liucinavas | Vytautas Barzdaitis, inžinierius | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Liudvinavo valsčius. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 167 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 608 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 615–616 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 76
- ↑ Liudvinavo valsčius. Aruodai.lt (tikrinta 2022-08-17).