Kudirkos Naumiesčio piliakalnis
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Vilkaviškio rajonas | ||
Seniūnija | Kudirkos Naumiesčio seniūnija | ||
Aukštis | 4-6 m | ||
Plotas | 100x45-50 | ||
Priešpilis | gyvenvietė | ||
Naudotas | I tūkstantmečio I p.-XIV a. | ||
Žvalgytas | 1983 | ||
Tirtas | 1984-1985 m. | ||
Registro Nr. | AV2104/ 22987, 16272, 22988 /A241KP |
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnį supa buvusio Juodupės upelio slėniai ir pelkėtos pievos, pietinėje pusėje piliakalnį nuo aukštumos skiria griovys. Šlaitai statūs, 4–6 m aukščio. Aikštelė ovali, 100 m ilgio ir 45–50 m pločio. Jos pietrytinėje ir šiaurės vakarų dalyse buvo pylimai (išliko jų žymių). Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Vakariniuose ir šiauriniuose pakraščiuose likę apgriuvę apkasai.
Tyrimai
redaguoti1971–1975 m. melioruojant laukus piliakalnis buvo labai apardytas. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1983 m. Lietuvos istorijos institutas, tyrimų vadovas Vytautas Daugudis. 1984–1985 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius) archeologai atliko tyrimus piliakalnio aikštelėje ir senovinėje gyvenvietėje.
Piliakalnio kultūrinis sluoksnis yra 20–40 cm, gyvenvietės – iki 50 cm. storio. Piliakalnyje rasta antžeminių stulpinės konstrukcijos stačiakampių pastatų liekanų. Išliko statmenai sukaltų kuolų, apipintų virbais ir apkrėstų moliu bei židinių liekanų. Rasta lipdytos grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos.
Aikštelės viduryje aptikta XIII a.-XIV a. puodų degimo krosnies liekanų. Krosnies sienelės krėstos moliu, 3–34 cm storio, padas iš lauko akmenų ir molio. Tai buvo pirmasis tokio tipo radinys Lietuvos piliakalniuose. Panašios puodų degimo krosnys randamos Skandinavijos pusiasalyje. Joje buvo ornamentuotos žiestos keramikos, įtveriamasis arbaleto strėlės antgalis ir geležinis įtveriamasis svaidomosios ieties antgalis.
Manoma čia buvus medinę pilį, kurią XIV a. pirmoje pusėje sunaikino kryžiuočiai. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio iki m.e. pirmosios pusės iki XV a. vidurio.[1]
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Burgaičių piliakalniai 32 km Kaičių piliakalnis 12 km |
Turčinų piliakalnis 10 km Klepų piliakalnis 13 km |
Žuklijų piliakalnis 43 km | |||||||||
Pilkalnio piliakalnis (Pilkalnis) 21 km Varninkų piliakalnis 20 km |
|
Piliūnų piliakalnis 25 km | |||||||||
Balkiemių piliakalnis 28 km | Virbalio piliakalnis 13 km Kaupiškių piliakalnis 26 km |
Misviečių piliakalnis 18 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kudirkos Naumiesčio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 193 psl.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 84.
- Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir1985 metais, leidimo metai 1986, p. 29-30.
- Varpas. – 1896 Nr.5. – P.74
- Vytautas Daugudis. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis // Kudirkos Naumiestis. V. 1990. P. 12-13
- Albinas Kuncevičius, Algimantas Merkevičius. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. V. 1986. P. 29-30
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997.
- Petras Tarasenka. Grodziska w luku srodkowiego Niemna na Litwe // Rocznik Olsztynski. – Olsztyn, 1959. – T.II. – žemėl.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – V.,1995. – P.140, 192.