Kozelskas
Kozelskas (rus. Козельск) – miestas pietvakarių Rusijoje, Kalugos srityje, 72 km į pietvakarius nuo Kalugos, Žizdros upės kairiajame krante; rajono centras. Geležinkelio stotis prie Smolensko–Tulos linijos. Stiklo, plytų, maisto (pieno) pramonė.
Kozelskas Козельск | |
---|---|
Kozelskas. Tolumoje – soboras | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kalugos sritis |
Rajonas | Kozelsko rajonas |
Įkūrimo data | XII a. |
Gyventojų | 16 759 |
Plotas | 22,95 km² |
Tankumas | 730 žm./km² |
Altitudė | 160 m |
Vikiteka | Kozelskas |
Paveldas
redaguotiMieste išlikęs 1777 m. statytas soboras, Viešpaties Apreiškimo cerkvė (1810 m.), akmeniniai pirklių namai (XIX a.). Apylinkėse gausu vienuolynų: 3 km nuo Kozelsko, Žizdros dešiniajame krante, yra Optinos vyrų vienuolynas (XV a., restauruotas 1987 m.), už 12 km yra Šamodrino moterų vienuolynas, Klykovo vyrų vienuolynas. Už 6 km yra Berezičių dvaro rūmų liekanos.
Istorija
redaguotiKozelskas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1146 m., kuomet priklausė Černigovo kunigaikštystei. 1238 m. miestą apgulė mongolai–totoriai; apgultis tęsėsi 7 savaites, miestiečiai nukovė vieną Batijaus karvedžių, todėl priešui užėmus miestą visi jo gyventojai buvo išžudyti, o miestas sudegintas. 1446–1494 m. Kozelskas priklausė LDK. 1494 m. atiteko Maskvos didžiajai kunigaikštystei. 1776 m. Kozelskui suteiktas miesto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais Kozelsko lageryje laikyti lenkų karininkai.[2]
-
Šv. Dvasios cerkvė
-
Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė
-
Geležinkelio stotis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ RUSSIA: Kaluga Oblast, citypopulation.de
- ↑ Kozelskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006