Kinijos administracinis suskirstymas

KLR yra 33 provincijos lygmens (省级 shěngjí) administraciniai regionai: 22 provincijos, 5 autonominiai regionai, 4 išskirtieji miestai (savivaldos miestai) ir 2 specialieji administraciniai regionai.

Daugumos Kinijos provincijų (išskyrus esančias šiaurės vakaruose) sienos nusistovėjo per Juan, Ming ir Čing dinastijų laikotarpius. Nors kartais šios ribos nesutampa su realiomis kultūrinėmis ar geografinėmis ribomis, provincijos vaidina svarbų vaidmenį kinų kultūroje: žmonės linkę priskirti save savo provincijai, susiformavo tam tikri provincijų gyventojus apibūdinantys stereotipai.

Žodžiu „provincija“ verčiamas kiniškas žodis 省 (shěng; liet. šeng). KLR šiuo metu oficialiai yra 23 provincijos, tačiau Taivanas faktiškai yra atskira valstybė.

Kiekvienoje provincijoje yra Kinijos komunistų partijos provincijos komitetas, kuriam vadovauja sekretorius. Svarbiausias asmuo sprendžiant provincijos reikalus yra ne provincijos valdytojas, o komiteto sekretorius.

Didžiausia provincija yra Činghajus, tačiau joje gyvena mažiausiai gyventojų – vos 5,3 milijono. 8 provincijos turi priėjimą prie jūros. Naujausia KLR provincija – Hainanas, nuo Guangdongo atskirtas 1988 m.

Kinijos Liaudies Respublika savo provincija taip pat laiko Taivaną su sostine Taipėjuje (Taipei), bet realiai šią provinciją šiuo metu valdo Kinijos Respublika:

Autonominiai regionai (自治区 zìzhìqū) – provincijų lygmens administraciniai vienetai, kuriuose dominuoja etninė mažuma. Konstitucija šiems regionams suteikia daugiau teisių. Pavyzdžiui, jie turi savo etninės grupės partijos pirmininką. Autonominiai regionai įkurti valdžią paėmus komunistiniam režimui, sekant Sovietų Sąjungos politika. Iš viso yra 5 autonominiai regionai.

Išskirtieji miestai (直辖市 zhíxiáshì) – dideli miestai, turintys tokias pačias administracines funkcijas kaip ir provincijos. Išskirtieji miestai tiesiogiai kontroliuoja sričių lygmens administracinius vienetus (be prefektūros lygmens). Pats miestas tėra nedidelė visos miesto kontroliuojamos teritorijos dalis. Likusioje dalyje yra kiti miestai, dirbama žemė. KLR yra 4 išskirtieji miestai.

Specialieji administraciniai regionai (特別行政區/特别行政区 tèbiéxíngzhèngqū) – regionai, turintys plačią autonomiją, grindžiamą idėja „Viena šalis, dvi sistemos“. SAR tiesiogiai valdomi Centrinės Liaudies Vyriausybės. Du KLR esantys SAR buvo įkurti 1997 m., kai Honkongą (Siangangą) Jungtinė Karalystė grąžino Kinijai ir 1999 m., kai Portugalija taip pat perdavė Makao (Aomeno) valdžią.

SAR turi savo aukščiausiuosius teismus, įstatymų sistemą, pasus, valiutas, muitines, imigracijos politiką ir kt., tačiau negali nepriklausomai plėtoti diplomatinių santykių ir organizuoti nacionalinės gynybos. Įvairiuose tarptautiniuose sporto renginiuose bei organizacijose SAR dalyvauja atskirai nuo KLR.

Prefektūrų lygmens (地级 dìjí) administraciniame padalijime 2004 m. gruodžio 31 d. buvo 333 dalys:

• 283 prefektūrų lygmens miestai;
• 17 prefektūrų;
• 30 autonominių prefektūrų;
• 3 aimakai.

Prefektūrų lygmens miestus (地级市 dìjíshì) sudaro centras (miestas) ir gerokai didesnės aplinkinės kaimo teritorijos.

Prefektūros (地区 dìqū) anksčiau dominavo antrajame administraciniame lygmenyje, todėl jis ir vadinamas „prefektūrų lygmeniu“. Tačiau 9 dešimtmetyje jas pakeitė miestai. Dabar prefektūros daugiausia yra Sindziange ir Tibete.

Aimakai (盟 méng) iš esmės yra tas pats kas ir prefektūros, tačiau jų yra tik Vidinėje Mongolijoje. Pavadinimas išlikęs iš senesnių Mongolijos administracinių sistemų.

Autonominės prefektūros (自治州 zìzhìzhōu) – prefektūros, kuriose dominuoja viena ar keletas etninių mažumų. Daugiausia vakariniuose regionuose.

2004 m. gruodžio 31 d. žemyninėje Kinijoje buvo 2862 apskričių lygmens (县级 xiànjí) administraciniai vienetai: 852 rajonai, 374 miestai, 1464 apskritys, 117 autonominių apskričių, 49 vėliavos, 3 autonominės vėliavos, 2 specialieji regionai ir 1 miškininkystės zona.

Apskritys (县 xiàn) – labiausiai paplitęs apskričių lygmens administracinis vienetas. Apskritys nuolat egzistavo dar nuo Kariaujančių valstybių periodo. Sinologinėje literatūroje xian dažnai verčiamas kaip „rajonas“ ar „prefektūra“.

Autonominės apskritys (自治县 zìzhìxiàn) – apskritys, kuriose dominuoja viena ar kelios etninės mažumos. Jos analogiškos autonominiams regionams provincijų lygmenyje ir autonominėms prefektūroms prefektūrų lygmenyje.

Vidinėje Mongolijoje yra vėliavų (旗 qí) ir autonominių vėliavų (自治旗 zìzhìqí). Tai yra tas pats, kas apskritys bei autonominės apskritys, skiriasi tik pavadinimas (analogiškai „aimakams“).

Apskričių lygmens miestai (县级市 xiànjíshì) yra dideli administraciniai regionai, apimantys tiek miesto, tiek kaimo vietoves.

Rajonai (市辖区 shìxiáqū arba tiesiog 区 qū) anksčiau buvo miestų teritorijų užstatytos dalys. Tačiau pastaruoju metu daug apskričių buvo paverstos rajonais, taigi rajonai dabar daug kur nesiskiria nuo apskričių.

Taip pat yra speciali miškininkystės zona (林区 línqū) Hubei provincijoje – Šennongdzia (Shennongjia) – bei du specialieji rajonai (特区 tèqū) Guidžou provincijoje – Liudži (Liuzhi) ir Vanšanas (Wanshan).

2004 m. gruodžio 31 d. žemyninėje Kinijoje buvo 43 275 savivaldybių lygmens (乡级 xiāngjí) administraciniai vienetai: 19 892 miestai, 16 130 savivaldybių, 1126 etninių savivaldybių, 277 sumu, 1 etninis sumu, 5829 porajoniai bei 20 rajonų viešųjų valdybų.

Miestų zonos padalintos į porajonius (街道办事处 jiēdàobànshìchù arba 街办 jiēbàn), o kaimo zonos – į miestus (镇 zhèn), savivaldybes (乡 xiāng) ir etnines savivaldybes (民族乡 mínzúxiāng). Sumu (苏木 sūmù) ir etninis sumu (民族苏木 mínzúsūmù) yra tas pats kaip savivaldybės ir etninės savivaldybės, bet tik Vidinėje Mongolijoje. Rajonų viešosios valdybos (区公所 qūgōngsuǒ) pamažu naikinamos.

Miestelių lygmuo (cun) reikšmingas tvarkant įvairius organizacinius reikalus (gyventojų surašymus, pašto sistemą ir pan.). Smulkiausi vietinės reikšmės vienetai, tokie kaip bendruomenės, yra griežtai apibrėžti.

Paprastai miesto zonoje kiekvienas porajonis ar miesto rajonas administruoja daug bendruomenių (社区 shèqū arba 小区 arba 居住区) arba bendrijų (居民区 jūmínqū). Kiekviena turi bendrijos, bendruomenės arba gyventojų komitetą (社区居民委员会 jūmínwěiyuánhùi arba 居委会 jūwěihùi). Kaimo vietovės padalintos į miestelių komitetus (村民委员会 cūnmínwěiyuánhùi arba 村委会 cūnwěihùi) arba miestelių grupes (村民小组 cūnmínxiǎozǔ).

• China: Provinces (Citypopulation.de)
• Provinces of China (Statoids.com)

Kinijos administracinis suskirstymas

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas SAR: Honkongas | Makao