Kepinys

Kepinio kokybė priklauso nuo tinkamai parinktos temperatūros kepimo metu, nes kiekviena kepinių rūšis kepama kitokiame karštyje. Karštį galima patikrinti sėlenomis arba laikraščio gabalėliu.

• Neaukšta temperatūra – 120–175 °C. Tinka biskvitams ir kitiems neriebiems kepiniams, kuriuos iškelia kiaušiniai. Pabertos sėlenos lėtai gelsta.
• Vidutinio karštumo temperatūra – 175–230 °C. Tinka įvairiems pyragėliams, sviestiniams keksams, meduoliams. Pabertos sėlenos gelsta greitai.
• Aukšta temperatūra – 230–250 °C. Tinka mieliniams pyragams ir riebiems kepiniams. Pabertos sėlenos tuoj pagelsta, vėliau paruduoja.
• Labai aukšta temperatūra – 300 °C. Tinka įvairioms duonoms. Pabertos sėlenos parausta, o po kiek laiko pajuoduoja.

Kepinius reikia prižiūrėti kepimo metu. Jei orkaitės (krosnies) viršus įkaista labiau nei apačia, apkepusį gaminį reikia apdengti sudrėkintu popierium. Jei labiau kepa apačia – kepinį reikia pakelti ant kitos kepamosios skardos.

Kepiniai laikomi iškepę, jei kepa reikalingame karštyje nustatytą laiką ir jų plutelė tampa šviesiai rusva. Ar iškepęs vidus, galima nustatyti smailiu pagaliuku. Jei į kepinį įsmeigtas ir tuoj ištrauktas pagaliukas būna sausas – kepinys iškepęs, jei drėgnas – reikia dar pakepti. Be to iškepę kepiniai atšoka nuo kepimo formos šonų. Biskvitiniai kepiniai yra iškepę, kai, paspaudus pirštais, jų paviršius tuoj išsilygina.

• Tešloms išsukti ir užminkyti reikia turėti:

keletą įvairaus didumo molinių, emaliuotų, stiklinių dubenėlių, kelis medinius šaukštus, įvairaus didumo virtuvės lentelių kepiniams ir priedams paruošti, šluostę, spiralę arba mikserį kiaušinių baltymams plakti, kočėlą, sietą miltams persijoti, ratuką ir formelių tešlai pjaustyti, teptuką kepinių paviršiui aptepti, švirkštą papuošimams, stiklinę, matavimo indą, svarstyklėles, valgomąjį šaukštą ir arbatinį šaukštelį.

• Kepiniams kepti reikia:
  • „boboms“ – aukštos, apskritos arba rantuotos, į viršų platejančios formos.
  • keksams – tokios pačios kaip pyragams, tik siauresnės ir trumpesnės, maždaug 30 cm ilgio,10 cm pločio (apačioje), 10-12 cm aukščio. Taip pat vartojamos pailgos banguotu dugnu arba apskritos kiauru viduriu formos.
  • pyragams – siauros, į viršų platėjančios, aukštais kraštais pailgos skardos.
  • sausainiams, plokštainiams ir kitiems smulkiems kepiniams – pailgos, plačios, žemais kraštais, be vieno galo skardos.
  • tortams – įvairaus didumo apskritos skardos. Patogiau turėti išardomas tortines formas, tada iškeptą paplotį lengviau išimti.

• Padinis kepinys – ant kepimo skardų arba tiesiog ant krosnies pado, taip pat specialių vežimėlių lentynose keptas kepinys. Jis turi padą, kuriuo būna prisiplojęs prie paviršiaus. Kepalas paprastai yra įprastos formos, bet gali būti ir sudėtingesnis, pvz., pynutė. Klasikinis padinio kepinio pavyzdys – lietuviška naminė duona.
• Forminis kepinys – specialioje formoje (pvz., skardoje su kraštais) keptas kepinys, kuris įgauna formos suteiktą pavidalą: forminės duonos, apvalūs ar stačiakampiai keksai.
  • Smulkūs kepiniai – forminių kepinių variantas. Kepami uždaroje formoje, todėl visi tokio kepinio paviršiai suformuojami priklausomai nuo formos vidinio paviršiaus: tešlainiai, vaflio lakštai.
• Ekstruzinis kepinys – tešla išspaudžiama pro specialią angą ir aukšta aplinkos temperatūra tešlą sukepina: duonos lazdelės, šiaudeliai ir panašūs smulkūs kepiniai. Tokiu pačiu būdu gaminami ir ilgieji makaronai (spagečiai ir kt.), tik jie būna gerokai smulkesni. Ekstruziniai kepiniai kepami specialiose nuolatinio kepimo krosnyse (pro ekstruzijos angą nuolat išspaudžiama tešla, kuri kepa slinkdama tolyn kepa.

• Kepiniai su raugu – duona, kepama su raugu.
  • Ruginė duona
  • Pikliuota duona
  • Plikyta duona
• Mieliniai kepiniai – kepiniai, kepami su mielėmis, taip pat lietuviški kvietiniai, miežiniai ir ruginiai ragaišiai, pyragai bei visi kepiniai, kuriems išpurenti vartojamos mielės.
  • Bandelės
  • „Bobos“
  • Džiūvėsėliai
  • Pyragai
  • Plokštainiai
  • Ragaišiai
  • Riestainiai
  • Spurgos
• Kepiniai su kėlimo milteliais – kepiniai, kuriems vartojama daug riebalų, grietinės, kiaušinių, purenami milteliais.
  • Keksai
  • Meduoliai
  • Pyragaičiai
  • Plokštainiai
  • Sausainiai
  • Tortai
  • Žagarėliai
• Riebūs kepiniai – kepinių pagrindas – sviestas arba geros kokybės margarinas. Nuo riebalų jie tampa purūs ir trapūs.
  • Trapūs kepiniai
    • Paplotėliai
    • Pyragai
    • Plokštainiai
    • Sausainiai
    • Tortai
  • Sluoksniuoti kepiniai
    • Lazdelės
    • Pyragaičiai
    • Pyragai
    • Plokštainiai
    • Sausainiai
    • Vamzdeliai
    • Tortai
    • Žagarėliai
  • Plikyti kepiniai
    • Pyragaičiai
    • Riestainiai
    • Sausainiai
• Biskvitiniai kepiniai – pagrindas įvairiausių rūšių tortams (išskyrus trapiuosius ir sluoksniuotus) bei vyniotinius. Svarbiausi komponentai yra kiaušiniai, cukrus ir miltai.
  • Biskvitai
  • Morengai
  • Pyragaičiai
  • Sausainiai
  • Tortai
  • Vamzdeliai
• Dietiniai kepiniai – kepiniai iš specialios sudėties tešlos, skirti tausojamajai (profilaktinei) ir gydomajai mitybai.

•  
  Dar nekepti padiniai kepiniai
•  
  Skarda su padiniai kepiniais (bandelėmis)
•  
  Forminiai kepiniai - forminė duona
•  
  Forminis kepinys, kuris formuotas iš visų pusių
•  
  Smulkūs kepiniai - šafraninės bandelės
•  
  Smulkūs kepiniai sausainiai
•  
  Ekstruziniai smulkūs kepiniai - šiaudeliai
•  
  Ekstruzinė sistema spagečių gamybai.

• LST 1992:2008. Kepiniai. Aiškinamasis žodynas