Kataro geografija

Kataras įsikūręs Artimuosiuose Rytuose, Kataro pusiasalyje (ilgis apie 160 km, plotis 55–80 km),^[1] išsišaunančiame nuo Arabijos pusiasalio į Persijos įlanką. Iš vakarų skalauja Bahreino įlanka, skirianti Katarą nuo Bahreino salos. Vakarinėje pakrantėje atsišakoja Zikrito pusiasalis.

Kataras turi vienintelę sausumos sieną su Saudo Arabija (ilgis 87 km). Kranto linijos ilgis – 563 km.^[2] Pusiasalį supa koralų rifai ir salos (Katarui priklauso Chalulio ir kitos mažos salos).

Visą Kataro pusiasalį užima plokščia žemuma, pietuose iškylanti iki 103 m (Kurain Abu al Baulo arba Galailo kalva).^[3] Tai yra virtinė žemų klinčių atodangų, einančių iš šiaurės į pietus nuo Zikrito pro Um Babo iki pietinės sienos. Ryškiausias kalnas – stačiu skardžiu iškylantis Nachšas (90 m).

 

Pietryčiuose yra Chor al Adaidas („vidinė jūra“), kalvotų smėlio kopų sritis, supanti mažą įlankėlę Persijos įlankoje.

Katare klimatas tropinis žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra +22 °C, liepos +35 °C. Aukščiausia temperatūra vidurvasarį pasiekia +50 °C, o žiemos naktimis gali atvėsti iki 4–5 °C. Per metus iškrinta nuo 55 mm (pietuose) iki 125 mm (šiaurėje) kritulių.^[1] Lietūs dažniausiai iškrinta žiemą, per retas audras. Dažnos dulkių ir smėlio audros.

 

 

Gėlo vandens telkinių Katare nėra. Rytinėje pakrantėje yra įdruskėjusių pelkių (sebchų), dykumas raižo sausvagės (vadžiai).^[4]

Katare vyrauja gipsažemiai, rytuose – druskožemiai; pietryčiuose yra pradžiažemių.^[1]

Beveik visą teritoriją užima smėlio dykumos. Miškų nėra.^[2] Pakrantėse vietomis veši nendrynai, yra tamarindų sąžalynų. Auga kiečiai, akacijos, eglūnai.^[1]

Šalyje užfiksuota 21 žindulių rūšis^[5] – čia sutinkami fenekai, katės margaritos, hienos, šakalai, įvairūs šokliai, gausu roplių (varanai, agamos, gekonai, gyvatės, apvaliagalviai), voragyvių (skorpionai, vorai, falangos). Iš paukščių tarpo būdingi kirai, flamingai, garniai, žąsys. Didelė gyvūnijos įvairovė šalį supančiuose rifuose (veisiasi apie 70 rūšių verslinių žuvų, vėžiagyviai, moliuskai, pintys, yra jūrinių vėžlių).^[1]

Įsteigta keletas saugomų teritorijų Al Rimo biosferos rezervatas (1200 km²), Um Taiso nacionalinis parkas (nuo 2006 m.) ir kt.