Juozas Žemaitis (1902)

Muzikos mokėsi pas privačius pedagogus Bostone, MA.

Nuo 1921 iki 1953 vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Worcesteryje. Subūrė ir išugdė didelį chorą, su kuriuo parengė Č. Sasnausko kantatą „Broliai“, S. Šimkaus baladę „Nugrimzdęs dvaras“, M. Petrausko operą „Birutė“, J. Žilevičiaus „Vytauto Didžiojo kantatą“, išmokė nemaža mišių, giesmių ir dainų. Surengė daug religinės ir pasaulietinės muzikos koncertų lietuvių kolonijose, 1935 su choru dalyvavo Lietuvių dienos programoje International Nights of Columbus, Thompsone, CT, dainavo per radiją, Worcesteryje ir Bostone dalyvavo Moksleivių, Vyčių, Moterų sąjungų suvažiavimuose, dainavo New England provincijos rengtuose koncertuose. J. Žemaitis buvo aktyvus ALRK Vargonininkų sąjungos narys, 1934 rinktas Centro valdybos pirmininku, 1938–1940 buvo parapijos Chorų sąjungos pirmininkas. Daug rašė žurnale „Muzikos žinios“, sukūrė dainų ir giesmių, operetę „Lietuviškos vestuvės".

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.