Juozapas Aleksandras Jablonovskis

Lenkijos magnatų Jablonovskių giminės atstovas, herbo „Prus“ savininkas. Karūnos didžiojo vėliavininko Aleksandro Jano Jablonovskio (1670–1723) ir Teofilės Seniavskytės (1677–1754) vienintelis sūnus.

Gimė Tichomelio dvare, Voluinėje. Gavo gerą namų išsilavinimą. Baigė savo mokslus 1729–1731 metais, keliavo po užsienį, aplankė Prancūziją, Vokietiją, Nyderlandus ir Didžiąją Britaniją. 1732 metais grįžęs į Lenkiją Juozapas Aleksandras Jablonovskis buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Belzo žemės į seimą. 1733 metais magnatų Čartoriskių partija nusiuntė J. Jablonovskį su slapta misija į Prancūzijos dvarą, po to buvo renkamas pasiuntiniu nuo Infliantų į konvokacinį ir elekcinį seimus.

Stanislovo Leščinskio antro valdymo metu (1733–1734) Juozapas Aleksandras Jablonovskis buvo vienu iš jo šalininkų, buvo ATR pasiuntiniu pas Prancūzijos karalių Liudviką XV.

Pirmos santuokos dėka su Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos dukterimi, Juozapas Aleksandras Jablonovskis įgavo galimybę įsigyti stambias valdas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.

1744 metais gavo nuo Vokietijos imperatoriaus Karlo II Vitelsbacho Švetosio Romos imperijos kunigaikščio titulą. Tais pačiais metais metais gavo Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. 1746 metais – pasiuntinys į seimą nuo Polocko vaivadijos. 1750 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Haličo žemės. 1755–1772 metais užėmė Naugarduko vaivados pareigybę. Nesuvaidino jokio vaidmens Lenkijos politikoje. 1764 m. gegužės 7 d. Naugarduko vaivada Juozapas Aleksandras Jablonovskis pasirašė po manifestu, kuriame pripažino Rusijos armijos buvimą ATR teritorijoje neteisėtu.

1768 metais, Baro konfederacijos pradžioje Juozapas Aleksandras Jablonovskis išvažiavo į Saksoniją, iš kur padėjo konfederatams pinigais. 1771 m. gegužės 9 d. jis oficialiai pranešė apie savo prisijungimą prie Baro konfederacijos, bet su sąlyga, kad nevykdys jokių priešiškų veiksmų prieš Prancūziją.

1772 metais po pirmo ATR padalijimo atsistatydino nuo Naugarduko vaivados ir senatoriaus pareigybių.

Juozapas Aleksandras Jablonovskis valdė 18 rezidencijų, tame tarpe Podgorco dvarą netoli Strijaus, dvarą Jablonovo-Litovske, prie Lunos, Liachovcų pilį Voluinėje, pilį Zavalove, pilį Buske ir kt. Restauravo Naugarduko pilį.

Autorius keleto didelių istorinių darbų. Su jo parama, ir finansavimu Paryžiuje 1772 metais buvo išleistas pirmas ATR žemėlapis „Carte de Pologne…“. 1774 metais Leipcige įkūrė Joblonovskių mokslinę bendriją, kuri egzistuoja ir dabar. XVIII amžiuje buvo leidžiami jo darbai: Lenkijos istorijos, matematikos ir ekonomikos.

 

Juozapas Aleksandras Jablonovskis buvo vedęs du kartus. 1740 metais vedė kunigaikštytę Terezą Karoliną Radvilaitę (1707–1765), Bresto vaivados Kazimiero Leono Sapiegos (1697–1738) našlę, Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos (1669–1719) ir Onos Kotrynos Sanguškaitės (1676–1746) dukterį. Vaikai:

• Teofilė Strežislava Jablonovskytė (1743–1816), nuo 1766 metų Lietuvos didžiojo raikytojo Juozapo Sapiegos (1737–1792) žmona
• Ana Dorbogneva Jablonovskytė (1745–1782), nuo 1766 metų Kijevo kašteliono ir Braclavo vaivados Motiejaus Lanckoronskio (1723–1789) žmona
• Jadvyga Terezė Jablonovskytė

1766 metais vedė antrą kartą kunigaikštytę Prancišką Viktoriją Voroneckaitę (1742–1827). Vaikai:

• Augustas Dobrogostas Jablonovskis (1769–1792), Tėvynės kavalerijos rotmistras (1789)

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.