Jovianas

Jovianas gimė 331 m. Jo tėvas Varonianas buvo Konstancijaus II imperatoriškosios sargybos vadas (Domesticus). Jis prisijungė prie sargybos ir pasiekė tėvo rangą. Jovianas lydėjo Julianą į Mesopotamiją kare su sasanidų karaliumi Šapuru II. Po Samaros mūšio romėnai turėjo bėgti nuo didesnių persų pajėgų. Per atsitraukimą imperatorius Julianas buvo mirtinai sužeistas ir mirė 363 m. birželio 26 d. Kitą dieną garbaus amžiaus Rytų pretorijų prefektas Saturninijus Sekundas Salucijus atsisakė sosto ir armija išrinko Jovianą.^[1] Šis pasirinkimas sukėlė šoką: Amianas Marcelinas teigia, kad jis buvo sumaišytas su kitu Jovianu, kuris irgi dalyvavo rinkimuose ar kariai sumaišė jo vardą su mirusio imperatoriaus ir pamanė, kad šis atsigavo. L<inksmumas ir nuolaidžiavimas savo įdoms buvo pagrindinė naujojo imperatoriaus rekomendacija.

Jovianas buvo krikščionis, tad panaikino jo pirmtako įvestą pagonybę. Atvykęs į Antiochiją jis atšaukė Juliano ediktus nukreiptus prieš krikščionis. Konstantino I labaras vėl tapo romėnų armijos simboliu. Jis išleido tolerancijos ediktą: magiškos apeigos uždraustos, bet žmonės patys galėjo pasirinkti religiją.

Kitą rytą po karūnavimo Jovianas pratęsė atsitraukimą. Nors persekiota persų romėnų armija pasiekė Durą ant Tigro kranto. Čia ji sustojo tikėdamasi grįžti į imperiją kitoje upės pusėje. Kai bandymas nutiesti tiltą nepavyko, Jovianas buvo priverstas priimti žeminančias persų taikos sutarties sąlygas. Gibonas teigia, kad romėnai turėjo pakankamai maisto atsargų nusigauti iki savo miesto Korduenos 100 mylių į šiaurę, jei Jovianas būtų veikęs greitai. Tačiau jis delsė, atsargos išseko ir teko nusileisti Šapūrui II. Už galimybę netrukdomai atsitraukti romėnai atidavė penkias provincijas į rytus nuo Tigro, kurias užėmė Galerijus 298 m., Diokletiano užimtas sritis, Nisibio Castra Maurorum ir Singaros tvirtoves. Romėnai atsisakė savo interesų Armėnijos karalystėje persų naudai. Armėnijos karalius Aršakas II turėjo ateity likti neutralus ir atiduoti tam tikras teritorijas persams. Taikos sutartis buvo laikoma labai gėdinga ir Jovianas greitai prarado populiarumą. Antiochijos, kuri atsidūrė pasienyje su Persija, piliečių nepasitenkinimas ir įžeidinėjimai, privertė imperatorių apleisti miestą.

Jovianas išvyko į Konstantinopolį sustiprinti valdžią ir sustojo tik Tarse palaidoti Julianą. Kelyje jis priėmė vakarinių provincijų atstovų paramą ir ryte buvo rastas negyvas savo palapinėje Dadastanoje pusiaukelyje tarp Ankyros ir Nikėjos. Oficiali jo mirties priežastis buvo grybų ir vyno perteklius arba smalkės nuo šildytuvo. Jovianas buvo palaidotas Šv. apaįtalų bažnyčioje Konstantinopolyje.