Jonas Juška (1919)

Motina Rozalija Zajarskaitė-Juškienė buvo garsi apylinkės dainininkė, mokėjo daug liaudies dainų ir giesmių, todėl ir sūnus iš mažens pamilo dainą. Vargonininkaudamas Grūžiuose (Biržų r.), neakivaizdiniu būdu baigė keturių klasių gimnazijos kursą Savišvietos institute Kaune. Nuo 1938 m. mokėsi muzikos pas Suosto (Biržų r.) parapijos vargonininką Praną Jurkūną, 1941–1942 m. vargonų dar mokėsi pas Biržų bažnyčios vargonininką A. Strazdą.

1944 m. rudenį pasitraukęs į Vokietiją, pateko į Hanau stovyklą, kur akompanavo solistams ir dalyvavo koncertuose. 1946 m. apsistojo Neumunsteryje (Schleswig Holstein provincija) ir įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, pats mokėsi skambinti fortepijonu, griežti akordeonu ir diriguoti. 1947 m. darbams išvežtas į Angliją. Ten po keleto metų jam susidarė sąlygos savaitgaliais vadovauti chorams bei vokaliniams ansambliams Tadkasteryje ir Bradforde. Suburtas vyrų choras populiarino lietuvių kompozitorių dainas, o mišrusis – daugiausia giesmes.

1960 m. atvykęs į Australiją, 1961–1964 m. vadovavo Melburno lietuvių parapijos mišriajam chorui, prisiglaudusiam prie australų Šv. Jono parapijos bažnyčios. J. Juška padidino chorą iki 40 dalyvių ir sustiprino jo meninį pajėgumą (kolektyvą lankė daugiausia jaunimas). Choras atliko J. Singerbergo Šv. Cecilijos mišias, nemaža lietuvių kompozitorių giesmių ir dainų, giedojo lietuviškose pamaldose, dalyvavo dainų šventėse ir tautiniuose renginiuose. Paminėtini choro koncertai, surengti 1962 m. liepos 9 d. ir 1963 m. gruodžio 28 d. Melburne (dalyvavo Geelongo ir Adelaidės chorai, solistai ir šokėjai) ir turėję didelį pasisekimą. 1966–1971 m. J. Juška vadovavo Geelongo 30 dalyvių mišriajam chorui, kuriame dainavo paties vadovo žmona, trys dukros ir sūnus. Choro repertuare buvo nemaža lietuvių kompozitorių dainų: Juozo Naujalio „Jaunimo giesmė“, Teodoro Brazio „Tu, berželi“, Juozo Žilevičiaus „Laisvės daina“, Stasio Šimkaus „Vėjo dukra“, Vytauto Klovos „Tu, ąžuole“, Broniaus Budriuno „O, Nemune“, Aleksandro Kačanausko „Malda už Tėvynę" ir kt. Choras dalyvavo 1966, 1968 ir 1970 m. Australijos lietuvių dainų šventėse, daugelyje tautinių renginių.

Nuo 1974 m. J. Juška kurį laiką mokė vaikus dainuoti Melburno lietuvių parapijos mokykloje, buvo Australijos lietuvių katalikų federacijos valdybos narys ir dainų švenčių dirigentas. Nemažai rašė spaudoje Australijos lietuvių kultūrinio gyvenimo klausimais – daugiausia „Mūsų pastogėje“. Visi vaikai baigė aukštuosius mokslus ir aktyviai dalyvauja lietuvių kultūrinėje veikloje.

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.