Jonas Glebavičius

Kilo iš magnatų Glebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio Glebavičiaus sūnus, motina nežinoma. Nuo 1516 m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės Bonos Sforsos patikėtiniu. 1527 metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas Glebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo 1529 m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo 1530 m. Nuo 1532 m. – Polocko vaivada.

Dalyvavo ATR-Maskvos kare (1534–1537). Karo veiksmų pradžioje iš Polocko siuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. 1535 m. vasarą Jonas Glebavičius, kartu su Jurgiu Radvila ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. 1536 m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi (Andrzej Niemirowicz) Jonas Glebavičius bandė grąžinti Sebežą, bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.

1536 m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į Maskvą, kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko Gomelis, o Maskvos valstybei – Sebežas ir Severščina. 1542 m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo 1546 m. – Lietuvos didysis kancleris.

Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais metais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jono Glebavičiaus pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius LDK ryšius su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.

Gyveno nesantaikoje su Radvilomis.

Buvo trijose santuokose, pirma su Ana Bartačevičiūte, antra Sofija Petkevičiūte, trečia su Ana Fiodorovna Zaslavska (nuo 1537 m., pagal kitus duomenis nuo 1540 m. vidurio). Už Ana Zaslavska kaip kraitį gavo dalį Zaslavlio ir Iziaslavlio kunigaikštystę. Turėjo 10 vaikų – (1) Jadvygą, (2) Stanislovą, Kristiną, Sofiją, Aną, Elžbietą, (3) Janą, Elžbietą, Barborą ir Dorotą.

• Заяц Ю. А. Заславль X–XVIII веков (историко-археологический очерк). – Мн.: Наука и техника, 1987;
• Спиридонов М. Ф. Заславль в XVI в. – Мн., 1998.

Politinis postas
Prieš tai: Ivanas Bagdanovičius Sapiega	Vitebsko vaivada 1528	Po to: Petras Kiška
Prieš tai: Albertas Goštautas	Vilniaus vaivada 1542–1549	Po to: Mikalojus Radvila Juodasis