Jonas Beinoris

Nuo mažens pasižymėjo muzikiniais gabumais. Vargonuoti mokėsi pas Pašaltuonio ir Eržvilko vargonininkus J. Sabonaitį ir S. Batorą. Paskui dar mokėsi pas vargonininką V. Romaną, vėliau lankė vargonininkų kursus Kaune – mokėsi pas J. Naujalį, J. Bendorių ir K. Kavecką. Vargonininkavo ir vadovavo chorams Pašaltuonio ir Eržvilko parapijose. Pašaltuonio šaulių būrio chorą parengė dainų šventei Tauragėje. 1937 m. apsigyvenęs Žeimelyje, dėstė muziką progimnazijoje ir žemės ūkio mokykloje, vargonininkavo bažnyčioje.

1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, dirbo lietuvių stovyklos vargonininku ir Klein Witteusee lietuvių gimnazijos muzikos mokytoju. Emigravęs į JAV, nuo 1949 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Providence, RI. Čia suorganizavo ir orkestrą. Mokėsi Rhode Islando konservatorijoje. Persikėlęs į New Britain, CT, nuo 1964 m. vargonininkavo Šv. Andriejaus parapijoje, vadovavo Šv. Cecilijos chorui – koncertavo Vašingtone, Marianapolyje, Waterbury ir kitur, rengė metinius koncertus, giedojo bažnyčiose, statė operetes, dalyvavo 1966 m. 3-ojoje ir 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje. Iš lietuvių ir kitataučių subūrė jaunimo chorą, surengė koncertų, anglų kalba pastatė muzikinių veikalų. Buvo įsteigęs savo muzikos studiją, iš mokinių sudaręs nedidelį orkestrėlį, atlikdavo lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinius. Subūrė mergaičių vokalinį kvartetą „Ramunė“ ir moterų sekstetą „Svajonė".

Nuo 1974 m. vadovavo Šv. Juozapo lietuvių parapijos chorui Waterbury, kurį išmokė keletą lietuviškų mišių, apie 30 giesmių ir nemaža dainų. Chorą (23 dalyviai) parengė 1978 m. 5-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Toronte. Kurį laiką vadovavo meno mėgėjų būreliui Worcesteryje, MA, aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.