Jean-Jacques Rousseau

Ž. Ž. Ruso gimė Ženevoje, Šveicarijoje. Jo tėvas – laikrodininkas ir šokių mokytojas. Gimus Ž. Ž. Ruso netrukus mirė jo motina. Vaiku rūpinosi motinos giminės ir tėvas. Nuo vaikystės jis buvo linkęs į klajoklišką gyvenimo būdą: išvaikščiojo Pietų Prancūziją, buvo Italijoje, keitė tikėjimą, kol galiausiai 1754 m. tapo kalvinistu. 1742 m. išvyko į Paryžių, norėdamas Prancūzų akademijoje perskaityti pranešimą ir parodyti, kaip nauju būdu (skaičiais) galima užrašyti melodiją. Gabus muzikai Ž. Ž. Ruso parašė keletą operų, kai kurios (pavyzdžiui, „Kaimo burtininkas“) buvo sėkmingos. Paryžiuje pragyveno perrašinėdamas natas ir dirbdamas muzikos mokytoju. Čia jis susipažino su jaunais filosofais bei mokslininkais – d’Alamberu, de Kondijaku (Condillac), Didro.

Ž. Ž. Ruso drąsiai teigė, jog visi žmonės iš prigimties yra lygūs, todėl neturi būti dviejų socialinių sluoksnių (luomų), prabangaus aukštuomenės ir sunkaus trečiojo luomo gyvenimo. Simpatijas paprastiems žmonėms Ruso patvirtino ne tik žodžiu, bet ir veiksmu. Jis nutarė nebevilkėti prabangių drabužių, atsisakė honorarų, dovanų, pašalpų, pragyveno perrašinėdamas muziką.

1762 m. pasirodžius romanui-traktatui „Emilis, arba Apie auklėjimą“; Paryžiuje kūrinys iš karto buvo viešai pasmerktas, po savaitės tai atsitiko ir Ženevoje. Šiame veikale filosofas teigia, kad auklėjimo tikslas – išsaugoti gamtiškus žmogaus polinkius; aukštuomenę šokiravo Ruso siūlymas, kad kiekvienas žmogus (kad ir kokios kilmės būtų) turi mokėti amato ir pelnyti duoną darbu.

Ž. Ž. Ruso kentėjo nuo hipertenzijos; mirė ryte išėjęs pasivaikščioti. Jis buvo palaidotas Topolių saloje (Île des Peupliers) Ermenonvilyje, tačiau 1794 m. jo palaikai iškilmingai perkelti į Paryžiaus Panteoną.

• Samprotavimai apie mokslus ir menus (Discours sur les sciences et les arts), 1750,
• Narcizas (Narcissus), 1752,
• Kaimo burtininkas (Le Devin du Village), 1752,
• Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus (Discours sur l’origine et les fondements de l’inégalité parmi les hommes), 1755,
• Laiškai apie moralę (Lettres morales), 1757–1758,
• Julija, arba Naujoji Eloiza (Julie ou la nouvelle Héloïse), 1761,
• Emilis, arba Apie auklėjimą (Émile ou de l'éducation), 1762, ir žinoma ištrauka „Savojiečio vikaro tikėjimo išpažinimas“ (La Profession de foi du vicaire savoyard),
• Laiškai Malzerbui (Lettres à Malesherbes), 1762,
• Laiškai, parašyti ant kalno (Lettres écrites de la montagne), 1764,
• Išpažintis (Les Confessions), 1770, išleista 1782,
• Konstitucijos projektas Korsikai (Projet de constitution pour la Corse), 1772,
• Samprotavimai apie Lenkijos^[a] valdymą (Considérations sur le gouvernement de la Pologne), 1772,
• Vienišo svajotojo pasivaikščiojimai (Les Rêveries du promeneur solitaire), nepabaigtas, išleista 1782,
• Dialogai. Ruso teisia Žaną Žaką (Dialogues. Rousseau juge de Jean‑Jacques), išleista 1782.

Vikicitatos

 

Puslapis Vikicitatose –

Jean-Jacques Rousseau