Jón Baldvin Hannibalsson
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Jonas Baldvinas Hannibalssonas isl. Jón Baldvin Hannibalsson | |
|---|---|
| |
| Jón Baldvin Hannibalsson | |
| Gimė | 1939 m. vasario 21 d. |
| Partija | Islandijos socialdemokratų partija |
| Išsilavinimas | Stokholmo universitetas Harvardo universitetas |
Jonas Baldvinas Hannibalssonas (g. 1939 m. vasario 21 d.) – Islandijos ekonomistas, politikas, diplomatas.
Edinburge ekonomisto išsilavinimą gavęs būsimasis ministras studijavo ir Stokholmo bei Harvardo universitetuose. Beveik porą dešimtmečių buvo dviejų dienraščių redaktorius, kol 1982 m. išrinktas į parlamentą – Altingą ir buvo jo nariu iki 1998-ųjų.
1984–1996 m. jis vadovavo Islandijos Socialdemokratų partijai, 1987–1988 m. ėjo finansų, o 1988–1995 m. – užsienio reikalų ministro pareigas. Vėliau J. B. Hannibalssonas ambasadoriavo JAV, Suomijoje, atstovavo Islandijos interesams Baltijos šalyse.
Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, Islandija pirmoji pripažino Baltijos šalių valstybingumą 1991 m. 1990-aisiais jis ne tik priekaištavo vakariečiams diplomatams dėl ignoruojamų kolegų iš Baltijos šalių ir bandė atsilaikyti prieš Maskvos grasinimus nutraukti prekybos sutartis bei žaliavos tiekimą.
J. B. Hannibalssonas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, nepabūgęs atvykti į Vilnių iš karto po 1991 m. sausio įvykių pareikšti solidarumo, o po kelių savaičių – su savo tautiečiais pripažinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę.
Jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, taip pat yra Vilniaus garbės piliečiu.