Habibula

Habibula buvo vyriausiasis Abdur Rahmano, Afganistano emyro Dosto Muhamedo anūko, sūnus. Jis gimė 1872 m. Taškente, tuomet valdytame Rusijos imperijos, kur jo tėvas buvo pasitraukęs po kovų dėl sosto Afganistane. 1880 m. Abdur Rahmanas tapo Afganistano emyru, o Habibula dirbo jo administracijoje, buvo populiarus liaudyje. Jis paveldėjo sostą 1901 m. spalio 3 d. po tėvo mirties. Abdur Rahmanas buvo pasimokęs iš praeities kovų dėl sosto, tad jis parengė dirvą vienareikšmiam savo sūnaus pripažinimui emyru ir Habibula pradėjo valdyti taikiai. Jis paskelbė amnestiją tėvo ištremtiems politiniams oponentams, paleido kalinius, pakėlė atlyginimus kariuomenei ir pažadėjo reformas. Jis panaikino ypač žiaurias bausmes nusikaltėliams. Tai sudarė sąlygas grįžti įtakingiems afganams į tėvynę. Tarp jų buvo dvi pagrindinės grupės. Iš Osmanų imperijos grįžusieji, kuriems atstovavo Machmudas Tarzis, paveiktas Džamaludino al Afganio idėjų ir „jaunųjų turkų“ judėjimo, pasisakė už islamistines ir nepriklausomybės idėjas. Kita grupė grįžusiųjų iš Britų Indijos pasisakė už labiau į Vakarų Europą orientuotą Afganistano modelį. Jiems priklausė būsimasis karalius Muhamedas Nadiras.

Habibula įvedė reformas administraciniame aparate, plėtė švietimo sistemos veiklą, skatino industrines naujoves ir pats buvo jų mėgėjas (mėgo fotografuoti). 1903 m. įsteigtoje Habibijos mokykloje pirmą kartą Afganistane pradėti dėstyti ne vien religiniai dalykai. 1907 m. įsteigtas Literatūros kompozicijos institutas, vertęs tekstus iš anglų kalbos ir rengęs dėstojamąją medžiagą. 1909 m. įsteigta Karo mokykla, kurioje dėstė turkų karininkai. 1914 m. atsidarė mokytojų mokykla. Habibula kvietėsi specialistus iš Turkijos, Indijos ir Britanijos. Buvo nutiesta pirmoji telefono linija tarp jo rūmų ir administracinių biurų, importuoti pirmieji automobiliai, įsteigta pirmoji civilinė ligoninė, pradėtos naudoti vakcinos nuo raupų. 1911−1918 m. pastatyta hidroelektrinė, nes varyti garo mašinas buvo brangu trūkstant Afganistane medienos. Buvo pastatyti pirmieji geležiniai tiltai. Modernizacija visgi palietė tik Kabulą ir kelis pagrindinius miestus. Paplito moderni spausdinimo įranga ir 1911 m. pradėtas leisti dvisavaitinis laikraštis „Serāj al-Aḵbār-e Afḡāniya“, kurį redagavo Machmudas Tarzis. Jame skleidžiamos islamistinės ir nacionalistinės mintys paveikė intelektualųjį jaunimą.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui Habibula patyrė nacionalistinio sparno spaudimą stoti Centro sąjungos, kuriai priklausė Osmanų imperija, pusėn ir kovoti prieš Britaniją. Kabule tuo tikslu apsilankė vokiečių Hentingo-Nydermajerio misija, britai spaudė išlikti neutraliam. Jis taip pat patyrė spaudimą nesinaudoti situacija, kai po Rusijos imperijos žlugimo 1917 m. susidarė proga išvaduoti Vidurinės Azijos musulmonus. Habibula buvo nušautas medžioklės metu Lagmano provincijoje 1919 m. vasario 20 d. Nėra aiškios versijos, kokio sąmokslo metu jis nužudytas, buvo kaltinti britai. Po jo mirties emyrais pasiskelbė jo brolis Nasrula ir jo sūnus Amanula. Pastarasis po keleto dienų įsitvirtino vienvaldžiu emyru.

• Enciklopedija Iranica
• Historical Dictionary of Afghanistan, 2012, p. 182−183
• Enciklopedija Britannica