Graikų raštas
(Nukreipta iš puslapio Graikiška abėcėlė)
| Graikų raštas | |
|---|---|
| |
| Tipas | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | Graikų kalba |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | VIII a. pr. m. e.-dabar |
| ISO 15924 | grek |
| Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Graikų raštas |
| Dukterinės sistemos | Glagolica, kirilica, koptų, armėnų, lotynų, gotų, etruskų |
Graikų raštas (gr. Ελληνικό αλφάβητο) – 24 ženklų abėcėlė.
Naudojama graikų kalbai užrašyti nuo IX amžiaus pr. m. e. Senovėje dar naudotos tokios raidės: Ϝ, ϝ; Ͷ, ͷ (digama), Ͱ, ͱ (heta), Ϻ, ϻ (san); Ϸ, ϸ (šo); numeruoti ženklai: Ϛ, ϛ (stigma), Ϙ, ϙ; Ϟ, ϟ (kopa), Ͳ, ͳ; Ϡ, ϡ (sampi). Į graikų raštą jos pateko iš finikiečių abėcėlės, kur jos buvo naudojamos specifiniams semitų kalbų garsams žymėti. Klasikiniu laikotarpiu naudoti tik skaičiams žymėti.
Šiomis dienomis graikų abėcėlė dar naudojama ir matematikoje, fizikoje, kaip žvaigždžių pavadinimai.
Standartinė transliteracija į lotynų raštą – ISO 843.
Alfabetas
redaguotiŠiuolaikinėje kalboje naudojamos raidės:
| Raidė | Pavadinimas | Lotyniškas atitikmuo |
|---|---|---|
| Α α | Alfa | a |
| Β β | Beta | b |
| Γ γ | Gama | g |
| Δ δ | Delta | d |
| Ε ε | Epsilon | e |
| Ζ ζ | Dzeta | z |
| Η η | Eta | e |
| Θ θ | Teta | th |
| Ι ι | Jota | i |
| Κ κ | Kapa | k |
| Λ λ | Lambda | l |
| Μ μ | Miu | m |
| Ν ν | Niu | n |
| Ξ ξ | Ksi | x |
| Ο ο | Omikron | o |
| Π π | Pi | p |
| Ρ ρ | Ro | r |
| Σ σ ς | Sigma | s |
| Τ τ | Tau | t |
| Υ υ | Ipsilon | u, y |
| Φ φ | Fi | f |
| Χ χ | Chi | ch |
| Ψ ψ | Psi | ps |
| Ω ω | Omega | o |
Numeruoti ženklai:
| Raidė | Pavadinimas | Lotyniškas atitikmuo |
|---|---|---|
| Ϛ ϛ | Stigma | st |
| Ϙ ϙ (Ϟ ϟ) | Kopa | k |
| Ͳ ͳ (Ϡ ϡ) | Sampi | s |
Senovėje naudotos raidės:
| Raidė | Pavadinimas | Lotyniškas atitikmuo |
|---|---|---|
| Ϝ ϝ (Ͷ ͷ) | Digama | w |
| Ͱ ͱ | Heta | h |
| Ϻ ϻ | San | s |
| Ϸ ϸ | Šo | š |
Nuorodos
redaguoti- U0370.pdf (Anglų)
- Digama (Anglų)
- Stigma (Anglų)
- Heta (Anglų)
- San (Anglų)
- Kopa (Anglų)
- Sampi (Anglų)
- Šo (Anglų)
| Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |