Giedrė Jankevičiūtė
| Giedrė Jankevičiūtė | |
|---|---|
| Gimė | 1960 m. liepos 31 d. Vilnius |
| Išsilavinimas | Humanitarinių mokslų daktarė (1994) |
| Alma mater | Lietuvos dailės institutas (1981) |
| Žymūs apdovanojimai | |
Giedrė Jankevičiūtė (g. 1960 m. liepos 31 d. Vilniuje) – Lietuvos dailėtyrininkė.
Biografija
redaguoti1983 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1994 m. humanitarinių mokslų daktarė.
1983–1990 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1990–2002 m. Kultūros ir meno institute, nuo 2002 m. dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 2004 m. vyr. mokslo darbuotoja. Nuo 1995 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytoja. Stažavo 1992 m. Prahoje, 1994 m. Romoje, 2000 m. Paryžiuje.
Tyrinėjimų sritis – XX a. Lietuvos dailė. Parodų apie R. Antinį vyresnįjį (1988 m. Kaune, 1989 m. Vilniuje), J. Mikėną (2001 m. Vilniuje, su E. Lubyte), D. Tarabildienę (2002 m. Vilniuje, 2002–2003 m. Kaune, su R. Tarabilda), Art Deco Lietuvoje (1998 m. Kaune, su O. Daugeliu) kuratorė.
Nuo 1992 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė.[2] Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie dailę autorė. Žurnalo „Menotyra“ redaktorė.[3]
Bibliografija
redaguoti- 2003 m. monografija „Dailė ir valstybė: Dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940“;
- 2004 m. monografija „Leonas Strioga“;
- 2004 m. monografija „Ksenija Jaroševaitė: Tradicinė skulptūra XXI amžiuje“.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2146961/paskelbti-2023-metu-lietuvos-nacionaliniu-kulturos-ir-meno-premiju-laureatai
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Giedrė Jankevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 517 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 323 psl.